Šiaulių „Dermės“ mokyklos bendruomenė pranešė apie skaudžią netektį – mirė ilgametė muzikos mokytoja ir auklėtoja Vitalija Kučienė.
Didžiąją savo gyvenimo dalį pedagogė skyrė vaikų ugdymui. Ji buvo vertinama dėl profesinių žinių, kūrybiškumo, nuoširdaus rūpesčio mokiniais ir gebėjimo padrąsinti juos tikėti savo jėgomis.
Mokyklos gyvenime paliko ryškų pėdsaką
Per daugelį darbo metų V. Kučienė mokė ne vieną mokinių kartą, vadovavo muzikavimo būreliams ir prisidėjo prie mokyklos tradicijų bei kultūrinio gyvenimo kūrimo.
Jos ugdytiniai dalyvavo respublikiniuose ir tarptautiniuose festivaliuose, konkursuose bei koncertuose, pelnė apdovanojimų ir tapo konkursų laureatais. Kai kurie mokiniai muzikinę veiklą tęsė profesionalioje scenoje, tarp jų buvo ir pasirodžiusiųjų su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.
Vis dėlto kolegos pabrėžė, kad svarbiausias mokytojos palikimas – ne diplomai ar laimėtos vietos. V. Kučienė vaikams padėjo ugdyti pasitikėjimą savimi, bendrystės jausmą ir meilę muzikai.
Mokyklos bendruomenė pasakojo, kad pedagogė lydėdavo mokinius kasdienybėje, džiaugdavosi jų pasiekimais, padėdavo atskleisti gebėjimus ir skatindavo nebijoti iššūkių.
Jos dėmesys nesibaigdavo pamokomis. V. Kučienė rūpinosi ir bendrabutyje gyvenančiais mokiniais – stengėsi, kad jiems netrūktų jaukumo, šilumos ir paprastų kasdienių džiaugsmų. Vaikams ji buvo ne tik mokytoja, bet ir žmogus, kuriam iš tiesų rūpėjo jų savijauta.
Kolegų ir mokinių atmintyje ji išliks ir dėl humoro jausmo, sąmojingų pokštų bei nuolatinės šypsenos. Pasak bendruomenės, V. Kučienė mokėjo praskaidrinti dieną ir net įprastas akimirkas paversti šviesesnėmis.
Muzika pedagogei buvo daugiau nei profesija. Ji kūrė ir telkė bendruomenę, o jos sukurta mokyklos daina-himnas tapo svarbia mokyklos tapatybės dalimi. V. Kučienės vadovaujami muzikavimo būreliai „Gama“ ir „Dūdelė“ vaikams suteikė erdvę saviraiškai, bendrystei ir naujiems atradimams.
Mokyklos bendruomenė teigė, kad mokytojos darbo prasmė atsiskleidė ne tik scenoje ar apdovanojimuose. Ji liko vaikų prisiminimuose, išmoktose dainose, įveiktoje scenos baimėje ir drąsoje patikėti savo galimybėmis.
„Dermės“ mokykla atsisveikindama pabrėžė, kad V. Kučienė paliko ne vien prisiminimus apie renginius, koncertus ir bendras kasdienes akimirkas. Jos palikimu tapo kūryba, mokinių pasiekimai, mokyklos himnas ir dalelė savęs kiekviename, kurį ji mokė, globojo bei drąsino.
„Kai žmogaus balsas nutyla, jo išmoktos dainos nenutyla“, – rašė mokyklos bendruomenė, išreikšdama viltį, kad V. Kučienės mokytos dainos ir toliau skambės mokinių balsuose, bendruomenės prisiminimuose ir žmonių, kurių gyvenimus ji palietė, širdyse.
Apie skaudžią netektį Šiaulių „Dermės“ mokyklos bendruomenė pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
