Rusijos karinis palydovas „Kosmos 2612“ atliko manevrą ir priartėjo prie komercinio bendrovės ICEYE radarinių palydovo „ICEYE-X36“. Juos skyrė keli šimtai metrų, o kai kuriais vertinimais – vos 30 metrų. ICEYE teikia palydovinius vaizdus, kuriuos naudoja Ukraina, praneša „United24Media“.
CNN šį įvykį apibūdino kaip galbūt beprecedentį atvejį, kai Rusijos palydovas orbitoje be savininko sutikimo priartėjo prie kito kosminio aparato. Apie incidentą rašęs „The New York Times“ taip pat pabrėžė jo grėsmingą pobūdį.
Stebėjimų duomenys rodo, kad Rusijos aparatas galėjo išlaikyti poziciją šalia „ICEYE-X36“. Jei ši informacija pasitvirtintų, tai galėtų būti pirmas toks dviejų veikiančių palydovų manevras žemojoje Žemės orbitoje.
Kaip spalio 18 d. skelbė „Defence Blog“, „Kosmos 2612“ spalio 16 d. pakeitė orbitą, kad priartėtų prie „ICEYE-X36“. Sintetinės apertūros radarą (SAR) turintį palydovą valdo Suomijoje įkurtos ICEYE padalinys Jungtinėse Valstijose.
Šį manevrą, išanalizavęs atnaujintus orbitų duomenis, aptiko astrofizikas Jonathanas McDowellas. Jo vertinimu, Rusijos palydovas dabar laikosi ne didesniu kaip 5 kilometrų atstumu nuo „ICEYE-X36“, tačiau tai dar turi patvirtinti papildomi stebėjimai.
Platformoje „X“ J. McDowellas rašė, kad nauji orbitos parametrų duomenys, vadinami TLE, rodo spalio 16 d. atliktą „K2612“ manevrą. Jo teigimu, tai, kiek jam žinoma, yra pirmas atvejis, kai žemojoje Žemės orbitoje vienas veikiantis palydovas priartėjo prie kito be jo savininko sutikimo.
Priartėjimas galėjo būti sąmoningas
Viešai prieinami stebėjimo duomenys leidžia manyti, kad „Kosmos 2612“ tyčia priartėjo prie ICEYE palydovo, rašė „Scientific American“. „Kosmos 2612“ į orbitą iškeltas balandį, tačiau apie jo paskirtį ir veiklą viešai žinoma nedaug.
„ICEYE-X36“ priklauso ICEYE antrinei bendrovei JAV. Leidinys nurodė, kad palydovu naudojosi Ukrainos kariuomenė, nors tiksli jo paskirtis šiame konkrečiame atvejyje nėra patvirtinta.
Nežinoma, kokius veiksmus atliko „Kosmos 2612“ ir kokio tikslo siekė. Vis dėlto abu aparatai, kaip rašė „Scientific American“, buvo priartėję ne didesniu kaip kelių šimtų metrų atstumu, o kai kuriais vertinimais – iki 30 metrų.
Nors tikslus atstumas tebėra neaiškus, leidinys šį įvykį įvardijo kaip tikriausiai artimiausią žinomą dviejų veikiančių kosminių aparatų suartėjimą žemojoje Žemės orbitoje, kai vienas iš jų sąmoningai priartėjo be kito valdytojo leidimo.
Šis manevras sutapo su platesniais trukdžiais, apsunkinusiais Ukrainos naudojimąsi palydovinėmis sistemomis. Ukraina pranešė, kad mūšio lauke buvo ribojamas bendrovės „SpaceX“ sistemų „Starlink“ ir „Starshield“ ryšio pralaidumas. Apie tai kalbėjo Ukrainos kariai ir prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kosmoso stebėjimo bendrovė „LeoLabs“ portalui „Axios“ taip pat nurodė, kad „Kosmos 2612“ veiksmai atrodė kryptingi. Jos duomenimis, spalio 17 d. Rusijos palydovas buvo maždaug už 5 kilometrų nuo „ICEYE-X36“. ICEYE šio įvykio komentuoti nepanoro.
ICEYE eksploatuoja radarinius palydovus, galinčius stebėti Žemės paviršių bet kuriuo paros metu ir nepriklausomai nuo debesų. Ukraina šios bendrovės vaizdais naudojasi nuo 2022 m., įskaitant duomenis iš palydovo, įsigyto sutelktinio finansavimo būdu.
Ukrainos pareigūnas „Axios“ patvirtino, kad šalies kariuomenė bendradarbiauja su ICEYE, tačiau negalėjo pasakyti, ar būtent „ICEYE-X36“ naudojamas Ukrainos karinėms operacijoms remti.
„Defence Blog“ duomenimis, 2026 m. balandį „Kosmos 2612“ iš Rusijos Plesecko kosmodromo raketa „Sojuz-2.1b“ buvo paleistas kartu su dar penkiais kariniais palydovais.
Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) pateikta informacija rodo, kad penki per tą paleidimą iškelti palydovai gegužę pakeitė orbitas ir atsidūrė toje pačioje orbitos plokštumoje kaip „ICEYE-X36“.
Pranešama, kad vienas iš šių palydovų gegužės 26 d. praskriejo maždaug 2,5 kilometro atstumu nuo komercinio aparato. Vėliau ICEYE generalinis direktorius Rafalas Modrzewskis sakė, kad bendrovė į tokį veiksmą atsakė savo palydovo manevru.
Dar anksčiau, 2026 m. kovą, skelbta, kad Rusijos karinis palydovas „Luč-2“ sekė Europos ryšių palydovus, tarp jų – „Intelsat-39“, kurį naudoja ir Vokietijos kariuomenė. Toks priartėjimas sukėlė nerimą dėl galimo ryšio signalų perėmimo ir palydovų veiklos trikdymo.
Tokio pobūdžio veiksmai vadinami suartėjimo ir manevravimo nedideliu atstumu operacijomis (RPO). Tai nėra paprastas skrydis greta kito objekto. Kosminis aparatas pirmiausia turi patekti į tą pačią orbitos plokštumą, o vėliau sureguliuoti greitį taip, kad jis beveik sutaptų su objekto, prie kurio artėjama, greičiu. Priešingu atveju palydovai tiesiog praskrietų vienas pro kitą, aiškino „Scientific American“.
Tokie manevrai padidina katastrofiško susidūrimo tikimybę ir sunaudoja ribotas, neatsinaujinančias degalų atsargas. Todėl palydovų operatoriai jų paprastai imasi tik dėl itin svarbių priežasčių.
„Scientific American“ vertinimu, vienas galimų paaiškinimų – Rusijos pareigūnų nepasitenkinimas tuo, kad Ukraina tariamai naudojasi „ICEYE-X36“ sintetinės apertūros radaro vaizdais. Ši technologija leidžia stebėti paviršių pro debesis ir dūmus, o gauti duomenys gali būti naudojami veiksmams ant žemės sekti ir koordinuoti.
„United24Media“ priminė, kad ICEYE anksčiau šiais metais paskelbė pasirašiusi bendradarbiavimo susitarimą su Ukrainos gynybos ministerija. „ICEYE-X36“ į kosmosą paleistas 2024 m., praėjus dvejiems metams nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios.
