Prancūzijoje nuo pirmadienio vėl numatomos gimnazijų blokados. Moksleivių organizacijos „Lyceens!“ vadovas Pierre’as Sourzat pareiškė, kad vyriausybės pasiūlytos priemonės protestuotojų reikalavimų nepatenkina.
Šeštadienį visoje šalyje vykusiose demonstracijose, kurios surengtos jau trečią savaitgalį iš eilės, dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių. Tarp protestuotojų buvo moksleivių ir studentų.
Gimnazistams po dviejų savaičių atostogų grįžtant į pamokas, kai kurios mokyklos nuo pirmadienio bus blokuojamos, sakė P. Sourzat.
Sekmadienį televizijai ir radijui RMC jis teigė, kad didesnis blokadų mastas turėtų būti juntamas nuo antradienio, tačiau dalis mokyklų gali būti uždarytos jau pirmadienį. Organizacijos vadovas taip pat išreiškė paramą moksleiviams, ketinantiems blokuoti savo mokyklas.
Protestų judėjimas prieš augančias kainas Prancūzijoje prasidėjo po kelias savaites trukusių moksleivių demonstracijų. Jomis buvo reiškiamas nepasitenkinimas prastėjančiomis mokymosi sąlygomis ir nelygybe.
Reaguodama į moksleivių reikalavimus, vyriausybė pirmadienį paskelbė priemonių paketą. Jame numatyta pertvarkyti priėmimo į universitetus sistemą ir skirti paskolų mokykloms atnaujinti.
Studentų profesinės sąjungos „Union etudiante“ atstovė spaudai Sabrine Kharbach šeštadienį pranešė, kad universitetų ir gimnazijų blokados planuojamos antradienį ir ketvirtadienį.
Prezidentas Emmanuelis Macronas paragino jaunimą ramiai grįžti į pamokas ir teigė, kad protestuojantys jaunuoliai buvo išgirsti. P. Sourzat su tokiu vertinimu nesutiko – jo teigimu, prezidentas moksleivių neišklausė.
Moksleivių organizacijos vadovas vyriausybės pasiūlymus pavadino dūmų uždanga: esą jų paviršius tik šiek tiek pagerintas, tačiau atidžiau įsigilinus realių pokyčių nematyti.
P. Sourzat taip pat kritikavo planuojamą ilgai dėl skaidrumo stokos kritikuotos stojimo į universitetus platformos pertvarką. Jis teigė, kad ši priemonė neišspręs vietų aukštosiose mokyklose trūkumo.
Vyriausybės planą mažinti klasių dydį jis taip pat laikė nepakankamu, nes ši priemonė būtų taikoma tik dešimtoms klasėms. P. Sourzat pabrėžė, kad moksleiviai reikalavo mažesnių klasių visose pakopose.
Prancūzijos ekonomikai, kuri yra antra pagal dydį euro zonoje, priartėjus prie recesijos ribos ir šaliai susidūrus su būtinybe kontroliuoti skolą, vyriausybės galimybės papildomomis išlaidomis sušvelninti moksleivių protestus yra ribotos.
