Rudeniui įsibėgėjus vaistinėse daugėja žmonių, besiskundžiančių perštinčiomis, paraudusiomis ir ašarojančiomis akimis. Kai kurie pastebi ir suprastėjusį regėjimą, dažnesnį niežėjimą ar traiškanojimą. Tokie požymiai dažnai siejami su alergija arba akių nuovargiu, tačiau vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Vakarė Jokubaitytė-Tunkevičienė sako, kad juos gali lemti ir paprasčiau išsprendžiama priežastis – akių sausumas.
Sausos akys gali pradėti ašaroti
Akių sausumas labiau išryškėja rudenį ir žiemą, kai daug laiko praleidžiame šildomose patalpose. Prie jo gali prisidėti sausas patalpų oras, lauko vėjas, dirbtinis apšvietimas, ilgas naudojimasis ekranais ir kontaktinių lęšių nešiojimas.
Akies paviršių dengia plona ašarų plėvelė. Ji drėkina akį, saugo ją ir padeda išlaikyti gerą regėjimą. Kai ašarų išsiskiria per mažai arba jos greitai išgaruoja, ši plėvelė tampa nestabili. Dėl to gali atsirasti perštėjimas, paraudimas, smėlio ar svetimkūnio pojūtis bei kitoks diskomfortas.
Vaistininkė pabrėžia, kad ašarojančios akys ne visada reiškia pakankamą drėgmę. Išsausėjęs akių paviršius tampa jautresnis dirgikliams, todėl organizmas gali pradėti gaminti daugiau ašarų. Tačiau jos ne visuomet atkuria apsauginę plėvelę, tad žmogus vienu metu gali jausti ir sausumą, ir ašarojimą.
Ilgas žiūrėjimas į ekranus sausina akis
Rudenį prasidėjus intensyvesniam darbų ir mokslų laikotarpiui, daug laiko praleidžiama prie kompiuterių, telefonų ir planšečių, o vakarai neretai leidžiami žiūrint televizorių. Akims svarbu ne tik bendra ekranų naudojimo trukmė, bet ir tai, kaip tuo metu mirksime.
Susikaupus žiūrint į ekraną dažnai mirksima rečiau, kartais vokai neužmerkiami iki galo. Todėl ašarų plėvelė ne taip tolygiai pasiskirsto, o drėgmė greičiau išgaruoja.
Dirbant verta daryti trumpas reguliarias pertraukas ir taikyti „20-ties“ taisyklę: kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelgti į toliau esantį objektą bei kelis kartus sąmoningai visiškai sumirksėti.
Paraudimas ne visada reiškia rimtą ligą, bet kai kada – būtina tikrintis
Sausumas gali paskatinti dažniau trinti akis, o tai dar labiau sudirgina jų paviršių. Sudirgus akiai, smulkios junginės kraujagyslės išsiplečia ir tampa labiau pastebimos, todėl akys gali atrodyti pavargusios bei paraudusios.
Jei akies baltyme staiga matoma ryškiai raudona, aiškiai apribota dėmė, tačiau nėra skausmo ar kito ūmaus diskomforto, galėjo plyšti po jungine esanti smulki kraujagyslė. Taip gali nutikti net stipriau patrynus akį. Dažniausiai toks nedidelis kraujo išsiliejimas savaime išnyksta per vieną ar dvi savaites.
Vis dėlto pasikartojantys kraujo išsiliejimai neturėtų būti automatiškai siejami vien su akių sausumu. Tokiu atveju verta pasimatuoti kraujospūdį ir pasitarti su gydytoju, ypač vartojant kraujo krešėjimą veikiančius vaistus. Skubi medicininė pagalba reikalinga, jei paraudimą lydi skausmas, suprastėjęs regėjimas arba jis atsirado po akies traumos.
Renkantis akių lašus svarbi jų sudėtis
Esant sausumui, perštėjimui ar smėlio pojūčiui akyse dažnai pasirenkamos dirbtinės ašaros arba drėkinamieji lašai. Jie gali sudrėkinti akies paviršių ir sumažinti nemalonius pojūčius, tačiau reikėtų įvertinti preparato sudėtį ir paskirtį.
Jeigu pagrindinė problema yra sausumas, gali būti naudingi lašai su hialurono rūgštimi, padedančia išlaikyti drėgmę akies paviršiuje. Taip pat naudojamos priemonės su trehaloze, dekspantenoliu ir kitais drėkinamaisiais ar apsauginiais komponentais. Kai ašaros išgaruoja pernelyg greitai, gali padėti lipidinių komponentų turintys lašai, palaikantys ašarų plėvelės lipidinį sluoksnį.
Dažnai naudojant dirbtines ašaras, ypač jautrioms akims, patariama rinktis preparatus be konservantų. Be to, ne visi lašai tinkami kontaktinių lęšių nešiotojams, todėl dėl pasirinkimo verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.
Akių būklei svarbi ir kasdienė aplinka
Akių komfortui įtakos turi patalpų sąlygos. Šildymo sezonu pravartu stebėti oro drėgmę, reguliariai vėdinti kambarius, o labai sausame ore apsvarstyti oro drėkintuvą. Kompiuterį ir telefoną reikėtų laikyti šiek tiek žemiau akių lygio, taip pat vengti, kad į veidą tiesiogiai pūstų kondicionieriaus ar šildytuvo oras.
Vaistininkė taip pat primena visavertės mitybos svarbą. Vitaminas A padeda palaikyti normalų regėjimą ir akies paviršiaus būklę. Jo yra morkose, saldžiosiose bulvėse, špinatuose ir kiaušiniuose. Žaliose lapinėse daržovėse randama liuteino ir zeaksantino, kurie kaupiasi tinklainėje, o riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje ar skumbrėje, gausu omega-3 riebalų rūgščių, prisidedančių prie drėgmės palaikymo.
Jei su maistu nepavyksta gauti pakankamai akims svarbių maistinių medžiagų, galima svarstyti maisto papildus, tačiau prieš juos vartojant reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku.
Ne kiekvieną paraudimą ar ašarojimą sukelia sausumas – panašūs simptomai gali pasireikšti dėl alergijos, infekcijos ar kitų akių ligų. Į gydytoją reikėtų kreiptis nedelsiant, jei atsiranda pūlingų išskyrų, stiprus skausmas, jautrumas šviesai, suprastėja regėjimas arba viena akis parausta itin stipriai. Kontaktinių lęšių nešiotojams skausminga paraudusi akis taip pat yra priežastis neatidėlioti medicininės konsultacijos.
