Prancūzija sekmadienį mėgino suskaičiuoti nuostolius po šeštadienį visoje šalyje vykusių smurtinių protestų. Per neramumus buvo sulaikyta apie 1,8 tūkst. žmonių, padegta istorinė rotušė, o dešimtys parduotuvių apiplėštos.
Itin intensyviais pavadinti susirėmimai dar labiau padidino spaudimą prezidentui Emmanueliui Macronui (Emaniueliui Makronui). Jo valdymas artėja prie pabaigos, o po pusmečio Prancūzijoje vyks rinkimai. Smurtas prasiveržė ir per ankstesnes kelias savaites vykusius moksleivių protestus.
Paryžiuje po neramumų liko sudegusių barikadų, sukrautų iš dviračių, šiukšliadėžių ir kitų daiktų, liekanos. Kai kur buvo išdaužytos parduotuvių vitrinos, gatvėse matėsi apdegę automobilių kėbulai.
Paryžiaus vicemerė Lamia El Aaraje (Lamija Aradžė) sakė, kad sostinėje smurtas pasiekė tokį mastą, kokio, jos manymu, miestas dar nebuvo matęs.
Demonstracijos prieš didelę infliaciją ir augančias pragyvenimo išlaidas vyko Paryžiuje, Marselyje, Bordo, Nicoje, Strasbūre ir kituose miestuose. Jose dalyvavo kaukėti jaunuoliai, kurie apiplėšė daugybę parduotuvių.
Ugnis sunaikino XIX amžiaus rotušę
Limože per gaisrą buvo prarasta XIX amžiaus rotušė. Vietos prefektas Maurice’as Barate (Morisas Baratė), kalbėdamas televizijai LCI, teigė, kad pastatą tyčia padegė „laukinė orda“. Gaisrą ugniagesiams pavyko suvaldyti tik sekmadienio rytą.
E. Macrono centristinė vyriausybė ir kraštutinių dešiniųjų kandidatė į prezidentus Marine Le Pen (Marin Le Pen) dėl smurto apkaltino „ultrakairiųjų“ grupuotes.
Kraštutinių kairiųjų kandidatas Jeanas-Lucas Melenchonas (Žanas Liukas Melanšonas), aktyviai palaikęs demonstracijas, šeštadienio vakarą ragino neplėšikauti. Jis pabrėžė, kad tokie veiksmai nesuderinami su protestų rengėjų metodais.
L. El Aaraje savo ruožtu pareiškė, kad kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis sambūris“ elgiasi tarsi „piromanas ugniagesys“.
Į įvykius reagavo ir JAV viceprezidentas J. D. Vance’as (Dž. D. Vansas), teigęs, kad neramumų priežastis yra imigracija.
Vien Paryžiuje – daugiau nei 500 sulaikytųjų
Šeštadienį Paryžiaus gatvėse išsigandę turistai su lagaminais traukėsi nuo protestuotojų, o pareigūnai naudojo ašarines dujas. Prokuratūra sekmadienį pranešė, kad sostinės areštinėse laikoma daugiau kaip 500 žmonių.
Sulaikymai tęsėsi visą naktį ir baigėsi tik sekmadienio rytą. Dauguma asmenų suimti įtariant vogtų daiktų supirkimu, susivienijimu smurtui vykdyti ir vandalizmu. Lione sulaikyta 160 žmonių.
Vidaus reikalų ministras L. Nunezas pranešė, kad per protestus nukentėjo maždaug 500 policininkų, ugniagesių ir medikų. Jis pabrėžė, kad šis skaičius dar preliminarus.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, visoje šalyje vykusiose demonstracijose dalyvavo 550 tūkst. žmonių. Profesinė sąjunga CGT skelbė kitokį skaičių – 800 tūkst. dalyvių.
Policija prieš daiktus mėčiusius ir fejerverkus leidusius protestuotojus naudojo ašarines dujas bei vandens patrankas. Pietiniame Sent Etjeno mieste riaušių malšinimo granata 17-mečiui paaugliui nutraukė dešinę ranką.
Analitikas pabrėžė, kad didžioji dalis protestų prieš aukštas naftos kainas ir prastėjančią mokyklų būklę buvo taiki. Jo vertinimu, smurtą sukėlė ultrakairiųjų pakraščio grupės, o plėšikavimu užsiėmė oportunistinės gaujos iš skurdžių priemiesčių. Analitikas taip pat teigė, kad tokia padėtis naudinga Marine Le Pen.
Per demonstracijas ir po jų jaunuolių gaujos vaikščiojo miestų gatvėmis, susirėmė su policija, kėlė gaisrus ir puolė uždarytas parduotuves, bandydamos į jas įsilaužti bei ištuštinti lentynas.
Prancūzijos „geltonųjų liemenių“ judėjimas, prieš aštuonerius metus protestavęs prieš E. Macrono vyriausybės planus didinti degalų mokesčius, šeštadienį buvo paragines surengti „geltonųjų ir jaunimo“ eitynes.
Pagrindinė nepasitenkinimo priežastis buvo pragyvenimo išlaidos. Jas iš dalies padidino Artimuosiuose Rytuose vykstantis karas, paskatinęs infliacijos šuolį Europoje ir kituose regionuose.
