Kaunietei Simonai Milmontei vaikelio gimimas tapo ne tik šeimyninio gyvenimo pradžia, bet ir išbandymu dėl smarkiai padidėjusio svorio. Iki nėštumo ji svėrė 62 kilogramus, tačiau po gimdymo, praėjus keliems mėnesiams, svarstyklės rodė 90 kilogramų. Per pusmetį moteris atsikratė 26 kilogramų.
Savo patirtimi Simona sutiko pasidalyti su naujienų portalo tv3.lt skaitytojomis. Ji pabrėžė, kad svorio mažinimas nebūtinai turi būti paremtas griežtomis dietomis, alinamu sportu ar nuolatiniu savęs kankinimu. Pasak jos, svarbiausia atrasti sau tinkantį būdą.
Primename, kad šis tekstas yra tik patariamojo pobūdžio. Dėl sveikatos ir mitybos rekomenduojama pasitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
Nėštumo pabaigoje priaugo dar 20 kilogramų
Simona pasakojo, kad iki nėštumo visada buvo liekna ir apie maisto pasirinkimą pernelyg negalvodavo. Norėdama pasilepinti ji valgydavo picą, tortą ar bulvių traškučius.
Pirmieji nėštumo mėnesiai komplikacijų nežadėjo – svoris didėjo pamažu, o moterį prižiūrėjusi medikė nėštumo pradžią vadino vadovėliniu pavyzdžiu.
Iki septinto mėnesio Simona buvo priaugusi maždaug 8–9 kilogramus. Tačiau tuomet, jos manymu, pasikeitė hormonai arba pats organizmas. Apetitas smarkiai išaugo, todėl per dar du mėnesius ji priaugo apie 20 kilogramų. Kūnas pirmą kartą susidūrė su tokiu staigiu svorio pokyčiu, atsirado ir strijų.
Moteris teigė, kad nėštumo metu negalėjo pernelyg kontroliuoti svorio augimo, nes svarbiausia buvo tinkamas vaikelio vystymasis.
Po gimdymo Simona tikėjosi greitai sugrįžti į ankstesnę formą, kaip, jos teigimu, nutikdavo jos giminės moterims. Vis dėlto antrą, trečią ir ketvirtą mėnesį ji pastebėjo, kad svoris ne tik nemažėja, bet ir toliau auga. Iš pradžių ji žindė vaiką, tačiau nuo trečio mėnesio pieno nebeliko, todėl sumažėjo ir papildomų kalorijų sunaudojimas.
Bandė riboti maistą ir sportuoti, tačiau greitai palūždavo
Didėjant svoriui Simona jautėsi vis prasčiau. Ji prarado pasitikėjimą savimi, nebesijautė graži ir nebenorėjo išeiti iš namų.
Moteris pradėjo griežtai riboti maistą bei saldumynus, bet norimo rezultato tai nedavė. Vėliau ji ėmė intensyviai sportuoti ir lankyti treniruotes, tačiau šis būdas taip pat nepasiteisino.
Simona pripažino neturėjusi pakankamai valios ilgai laikytis tokio režimo. Nors atrodydavo, kad jai pavyko susiimti, dažniausiai po mėnesio viskas tapdavo per sunku. Ji kaltino save dėl valgomo maisto ir dėl to dar labiau save graužė.
Antsvoris apsunkino ir kasdienį gyvenimą. Visus drabužius Simona pradėjo užsisakyti internetu, kad nereikėtų jų matuotis parduotuvėse. Kiekvienas pirkinys tapdavo loterija, nes nebuvo aišku, ar drabužiai tiks.
Aptemptus drabužius ji kuriam laikui paslėpė spintoje. Dažniausiai rinkdavosi plačius ir uždaresnius rūbus, kad kuo mažiau matytųsi kūno linijos.
Net galėdama apsivilkti suknelę, Simona ant viršaus dažnai užsimesdavo ką nors plataus. Ji norėdavo, kad aplinkiniai manytų, jog po laisvais drabužiais jos figūra yra lieknesnė.
Susirūpinti sveikata paskatino padidėjęs cholesterolis
Be emocinių sunkumų, Simona susidūrė ir su sveikatos problemomis. Didžiausiu postūmiu imtis svorio kontrolės tapo apsilankymas pas šeimos gydytoją, kai atlikti kraujo tyrimai parodė per aukštą cholesterolio lygį.
Moteriai tuomet buvo vos 26 metai, todėl šis rezultatas ją stipriai sukrėtė. Ji suprato, kad dabartinę gyvenseną būtina keisti, nes organizmui jau darosi per sunku.
Po pokalbio su gydytoja Simona dar kartą bandė imtis griežtų priemonių: pradėjo lankyti sporto salę, rinkosi alinančias treniruotes ir laikėsi griežtos mitybos. Taip ji ištvėrė maždaug mėnesį ir nuo 90 kilogramų pasiekė 82 kilogramus.
Tačiau ties 82 kilogramais moteris pajuto, kad pasiekė savo ribą. Ji suprato, jog ilgiau tokio režimo neišlaikys ir netrukus vėl grįš prie ankstesnių valgymo įpročių.
Tuomet vasarį Simonai kilo mintis kalorijas skaičiuoti ne pagal iš anksto sudarytą dietą, o vertinti kasdien valgomą maistą. Ji suprato, kad dietos dažnai reikalauja rinktis neįprastus, svetimus patiekalus, o to ji nenorėjo.
Simona sakė mėgstanti įprastą lietuvišką ir kitą kasdienį maistą – kugelį, cepelinus, picas, makaronus bei mėsainius. Atsisakyti šių patiekalų ji neketino, todėl ieškojo būdo juos įtraukti į savo mitybą skaičiuojant kalorijas.
