Kaip užtikrinti, kad ligoninė nenustotų veikti net kilus ekstremaliajai situacijai? Santaros klinikos kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu (VILNIUS TECH) ieškos būdų, kaip apsaugoti pastatus, kritines inžinerines sistemas ir pritaikyti infrastruktūrą naujoms grėsmėms.
2026 m. lapkričio 11 d. Santaros klinikos pasirašė penkerių metų bendradarbiavimo sutartį su VILNIUS TECH. Ja siekiama sujungti mokslininkų, inžinerijos ekspertų ir medicinos specialistų žinias, kad ligoninės infrastruktūra taptų atsparesnė, o veikla galėtų būti tęsiama net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms, kaip pažymima pranešime spaudai, nėra vien medicinos personalo gebėjimas priimti daugiau pacientų. Ne mažiau svarbu išlaikyti pagalbos teikimo galimybes, jei būtų sutrikdytas elektros ar vandens tiekimas, pažeisti pastatai arba inžinerinės sistemos.
Tomas Jovaiša: visiško saugumo užtikrinti neįmanoma
Santaros klinikų generalinis direktorius prof. Tomas Jovaiša teigia, kad pasirengimas krizėms turi būti nuolatinis: būtina ne tik numatyti grėsmes, bet ir ieškoti būdų, kaip sumažinti jų poveikį.
Jo vertinimu, ekstremaliosios situacijos metu ligoninė negali pati tapti pagalbos prašančia įstaiga – ji turi išlikti atrama valstybei. Nors šimtaprocentinio saugumo nėra ir negali būti, ligoninė, pasak prof. T. Jovaišos, privalo nuosekliai vertinti rizikas, tikrinti pasirengimą ir ieškoti naujų sprendimų.
Vadovas pabrėžė, kad vien ligoninės darbuotojų kompetencijų nepakanka visiems iššūkiams spręsti, todėl pasitelkiami mokslininkai ir inžinerijos ekspertai. Bendradarbiavimą su VILNIUS TECH jis įvardijo kaip dar vieną konkretų žingsnį stiprinant infrastruktūros atsparumą.
Universitetas siūlys sprendimus, pritaikomus ir kitoms ligoninėms
VILNIUS TECH rektorius prof. dr. Romualdas Kliukas pabrėžė, kad infrastruktūros atsparumas tapo svarbia valstybės pasirengimo krizėms dalimi. Geopolitinė padėtis keičia naujų statinių projektavimą ir skatina atsparumo sprendimus diegti jau esamuose objektuose.
Pasak rektoriaus, šis klausimas apima ne tik inžineriją, bet ir visuomenės saugumą, pasirengimą krizėms bei valstybės atsparumą. Bendradarbiaudamas su Santaros klinikomis universitetas galės pritaikyti statybos inžinerijos, civilinės saugos ir kitų sričių žinias, taip pat patirtį, sukauptą dirbant su partneriais Ukrainoje.
Numatoma ieškoti realių sprendimų, galinčių nelaimių atveju apsaugoti žmonių gyvybes ir jautriausią infrastruktūrą. Ateityje šis pilotinis projektas galėtų tapti modeliu kitoms Lietuvos ligoninėms.
VILNIUS TECH ir Santaros klinikos vertins, kokios technologijos ir inžineriniai sprendimai padėtų sustiprinti esamus pastatus bei kritinę infrastruktūrą.
Požeminės patalpos galėtų būti pritaikytos medicinos pagalbai
Vienas iš numatomų darbų – įvertinti, kaip geriau apsaugoti gydymo erdves, kuriose dėl pacientų būklės greita evakuacija būtų sudėtinga arba neįmanoma. Taip pat bus nagrinėjama, ar esamas požemines patalpas būtų galima pritaikyti medicinos pagalbai ekstremaliųjų situacijų metu.
Bus vertinamas ir gyvybiškai svarbių sistemų patikimumas bei apsauga. Ligoninės veiklai būtinas elektros energijos, vandens, medicininių dujų tiekimas, vėdinimas ir kitų sistemų darbas, todėl svarbu analizuoti ne tik pavienių objektų saugumą, bet ir visos infrastruktūros atsparumą sutrikimams.
Atsparumo principus planuojama taikyti ir projektuojant naują infrastruktūrą, kad galimos grėsmės būtų įvertintos dar ankstyvame projektavimo etape.
Laboratorijose bus modeliuojamas konstrukcijų atsparumas
Sutartis sudaro sąlygas vykdyti bendrus mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, kurti bei bandyti technologinius ir inžinerinius sprendimus, teikti ekspertines konsultacijas ir įgyvendinti bendrus projektus.
VILNIUS TECH laboratorijos ir tyrimų infrastruktūra leis vertinti konstrukcijų bei medžiagų atsparumą, modeliuoti jų elgseną ir ieškoti praktikoje pritaikomų sprendimų.
VILNIUS TECH Statybos fakulteto Gelžbetoninių konstrukcijų ir geotechnikos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Valivonis nurodė, kad universitete atliekami skaitiniai ir eksperimentiniai tyrimai, skirti pastatų bei statinių atsparumui dinaminiams poveikiams, taip pat sprogimo bangoms, didinti.
Universiteto specialistai ieško konstrukcijų ir medžiagų, kurios padėtų atlaikyti smūgines bei sprogimo apkrovas ir kitą panašų dinaminį poveikį. Eksperimentiniai bandymai ir skaitiniai modeliai leidžia įvertinti konstrukcijų bei medžiagų elgseną, tinkamai suprojektuoti konstrukcijas ir jų jungimo mazgus.
Pasak prof. dr. J. Valivonio, VILNIUS TECH turi reikiamas laboratorijas, įrangą ir specialistus, galinčius atlikti skaičiavimus, ekspertizes bei konstrukcijų bandymus, taip pat pateikti Santaros klinikoms siūlymus dėl esamų pastatų ir inžinerinių statinių saugumo stiprinimo bei naujų požeminių padidinto saugumo objektų projektavimo.
Ligoninė jau tikrina pasirengimą praktikoje
Bendradarbiavimas su universitetu papildys Santaros klinikose jau vykdomus pasirengimo darbus. Ligoninėje atnaujinami veiksmų algoritmai, organizuojamos civilinės saugos pratybos, tikrinamas kritinių sistemų patikimumas, gerinamas darbuotojų informavimas ir veiksmų koordinavimas.
Šiais metais paskelbus raudonąjį oro pavojaus signalą, Santaros klinikų Ekstremaliųjų situacijų valdymo grupė susirinko per penkias minutes ir pradėjo koordinuoti numatytus veiksmus.
Rugsėjį įvykęs elektros tiekimo sutrikimas taip pat tapo praktiniu pasirengimo patikrinimu. Atsarginiai energijos šaltiniai užtikrino kritinių sistemų darbą, o specialistai operatyviai sprendė kilusius technologinius sutrikimus.
Klinikose rengiamos ir praktinės pastatų apsaugos pratybos. Jų metu vertinama, kaip pastatus būtų galima apsaugoti nuo sprogimo bangos ir skeveldrų poveikio. Šios pratybos padeda nustatyti turimus pajėgumus ir sritis, kuriose pasirengimą dar reikia stiprinti.
Pagrindinis siekis – kad pagalba pacientams nesustotų
Prof. T. Jovaišos teigimu, visi pasirengimo sprendimai pirmiausia turi būti vertinami pagal tai, ar jie padeda pacientams ir užtikrina nenutrūkstamą ligoninės veiklą.
Ekstremaliosios situacijos metu Santaros klinikos turėtų ne tik rūpintis jau gydomais žmonėmis, bet ir būti pasirengusios priimti naujus pacientus, kuriems prireiktų skubios pagalbos. Todėl ieškoma būdų geriau apsaugoti pastatus, svarbiausias inžinerines sistemas, pritaikyti esamas patalpas ir projektuoti grėsmėms atsparesnę infrastruktūrą.
Šiam tikslui būtinos ne tik medikų ir ligoninės techninių darbuotojų žinios, bet ir mokslininkų bei inžinerijos ekspertų kompetencijos. Galutinis siekis – užtikrinti, kad Santaros klinikos galėtų tęsti darbą ir teikti pagalbą pacientams net sudėtingiausiomis aplinkybėmis.
Konkrečios bendros Santaros klinikų ir VILNIUS TECH veiklos bei projektai bus planuojami atskirai, atsižvelgiant į ligoninės poreikius ir universiteto ekspertines kompetencijas.
