Nors sukčiavimo atvejų pastaruoju metu registruojama mažiau, gyventojų patiriami nuostoliai auga. Pareigūnų duomenimis, vien šiemet Lietuvos gyventojai sukčiams jau perdavė mažiausiai 30 mln. eurų.
Kaune užfiksuota istorija išsiskiria ne tik prarasta suma, bet ir aplinkybėmis. 37-erių Anglijos pilietė policijai pranešė praradusi daugiau nei 500 tūkst. eurų. Moteris, tikėdama galimybe praturtėti iš kriptovaliutų, investavo į neaiškią veiklą. Pareigūnai taip pat nurodė, kad ji su asmeniu, galimai susijusiu su šia istorija, bendravo – tarp jų galėjo būti ar tebebūti tam tikri santykiai.
Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis šią situaciją apibūdino kaip keistą ir teigė, kad joje klausimų daugiau nei atsakymų.
Į policiją kreipėsi tik po metų
Moteris į teisėsaugą kreipėsi praėjus maždaug metams. Pareigūnai neskelbia, ar tai įvyko išblėsus jausmams, pasibaigus pinigams, ar dėl kitų priežasčių.
Apie atvejį išgirdę gyventojai svarstė, kad moteris galėjo pernelyg pasitikėti užmegztu ryšiu ir nepakankamai įvertinti galimą pavojų. Kiti atkreipė dėmesį į gebėjimą įtikinti bei pašnekovo pasirengimą priimti tokius teiginius.
Vis dėlto pareigūnai šios istorijos toliau tirti neketina. Įvertinę visas aplinkybes, jie priėmė sprendimą ikiteisminio tyrimo nepradėti, nes nenustatė nusikalstamos veikos, turinčios sukčiavimo požymių.
Romantinio sukčiavimo atvejų – nedaug
Romantinio sukčiavimo atvejai Kauno apskrityje registruojami retai: pernai jų buvo trys, o šiemet užfiksuoti keturi. Tuo metu bendras sukčiavimo atvejų skaičius Lietuvoje skaičiuojamas šimtais.
Nors dėl sukčiavimo pradėtų ikiteisminių tyrimų mažėja, iš gyventojų išviliojamos sumos didėja. Per pastaruosius porą metų lietuviai prarado dešimtis milijonų eurų, o į sukčių pinkles dažniausiai patenka senjorai.
R. Matonis teigė, kad pernai iš gyventojų buvo išvilioti 34 mln. eurų, o šiemet jau prarasta 30 mln. eurų. Kadangi metai dar nesibaigė, ši suma, tikėtina, bus viršyta. Daugiausia nuostolių patiriama investuojant į neaiškias platformas.
Beveik visi gyventojai yra sulaukę įtartinų skambučių, trumpųjų žinučių ar elektroninių laiškų su apgaulingomis nuorodomis. Daugelis tokių bandymų nepaiso – iškart padeda ragelį ir nereaguoja į žinutes.
Teisėsaugai pavyksta ištirti maždaug penktadalį visų sukčiavimo atvejų.
