Plaučių vėžys ne visuomet iš karto sukelia pastebimų simptomų. Kartais liga nustatoma visiškai netikėtai, atliekant tyrimus dėl kitų priežasčių. Tai reiškia, kad net gerai besijaučiantis žmogus gali nežinoti, jog jo organizme vystosi pavojinga liga. Apie tai vėl imta kalbėti po žinios apie popiežiaus Leono XIV sveikatos būklę.
71 metų pontifikui plaučių adenokarcinoma buvo aptikta gydytojams per įprastus pilvo tyrimus pastebėjus pakitimų. Specialistai ragina nedelsti kreiptis į gydytoją, jei atsiranda neįprastų arba ilgai nepraeina sveikatos pokyčių. Onkologas taip pat pabrėžia, kad plaučių vėžys gali išsivystyti ir žmonėms, kurie niekada nerūkė, rašo mirror.co.uk.
Liga gali būti nustatyta atsitiktinai
Leono XIV plaučių adenokarcinoma buvo diagnozuota atliekant tyrimus dėl kitos priežasties. Jo chirurgas profesorius Stefano Margaritora pasakojo, kad tuo metu pontifikas jautėsi gerai ir neturėjo jokių kvėpavimo takų simptomų.
Vėliau popiežiui atlikta operacija, per kurią pašalinta apatinė dešiniojo plaučio skiltis. Pirmą kartą po procedūros viešumoje jis pasirodė sekmadienį, spalio 18 dieną.
Apie ankstyvą plaučių vėžio nustatymą ir simptomus, kurių nereikėtų praleisti, kalbėjo Prahos protonų terapijos centro medicinos direktorius, onkologas dr. Jiri Kubešas.
Specialisto teigimu, ankstyvosiose stadijose plaučių vėžys gali nesukelti akivaizdžių požymių, todėl ligą aptikti būna sudėtinga. Dėl šios priežasties žmonės neturėtų numoti ranka į nuolatinius ar neįprastus savijautos pokyčius.
Onkologas pažymėjo, kad tokius simptomus gali lemti ir ne tokios rimtos sveikatos problemos, tačiau užsitęsusius ar neįprastus požymius vis tiek būtina ištirti. Nustačius vėžį, ligos stadija gali turėti įtakos galimiems gydymo būdams.
Septyni galimi plaučių vėžio požymiai
Jungtinės Karalystės nacionalinė sveikatos tarnyba (NHS) nurodo, kad plaučių vėžio simptomai gali būti skirtingi, o ankstyvoje ligos stadijoje jų kartais apskritai nebūna. Vis dėlto svarbu atkreipti dėmesį į šiuos požymius:
- Jei kosulys trunka ilgiau nei tris savaites, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Ypač svarbu išsitirti, jei kosulys stiprėja arba pasikeičia jo pobūdis.
- Kraujo atsiradimas skrepliuose, net ir nedidelis jo kiekis, gali būti įspėjamasis ženklas. Tokiu atveju medicininės pagalbos reikėtų kreiptis skubiai.
- Neįprastas dusulys atliekant kasdienius veiksmus arba sustiprėjęs anksčiau varginęs dusulys taip pat turėtų būti aptartas su gydytoju.
- Pasikartojančios krūtinės ląstos infekcijos arba infekcija, kuri nepraeina taip, kaip tikėtasi, gali būti priežastis atlikti išsamesnius tyrimus.
- Neplanuotas svorio mažėjimas, kai nebuvo pakeista mityba ar fizinis aktyvumas, gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, todėl svarbu išsiaiškinti jo priežastį.
- Užsitęsęs krūtinės ar peties skausmas, ypač stiprėjantis kosint arba giliai įkvepiant, taip pat turėtų būti įvertintas gydytojo.
- Neįprastas nuovargis ir sumažėjęs apetitas, ypač kartu su kitais simptomais ir nesant aiškios priežasties, gali būti vieni iš galimų ligos požymių.
Rizika išlieka ir nerūkantiems
Dr. J. Kubešas pabrėžė, kad vienas ar keli išvardyti simptomai savaime nereiškia vėžio. Tačiau jeigu jie nepraeina, stiprėja arba žmogus jaučiasi neįprastai, konsultacijos su gydytoju nereikėtų atidėlioti.
Specialistas taip pat priminė, kad plaučių vėžys gali išsivystyti ir niekada nerūkiusiems žmonėms. Nors rūkymas yra svarbiausias šios ligos rizikos veiksnys, jis nėra vienintelis, todėl nerimą keliančių simptomų nereikėtų ignoruoti vien dėl to, kad žmogus nerūko.
NHS rekomenduoja kreiptis į šeimos gydytoją, jei kosulys tęsiasi ilgiau nei tris savaites arba atsiranda kitų galimų plaučių vėžio požymių. Atkosėjus kraujo, pagalbos reikėtų ieškoti skubiai.
Leono XIV atvejis parodė, kad plaučių vėžys gali būti nustatytas ir nesant aiškių simptomų. Todėl svarbu stebėti savijautą, reaguoti į organizmo siunčiamus signalus ir laiku atlikti reikalingus tyrimus.
