Akių diskomfortą po darbo kompiuteriu lemia ne vien prie ekrano praleistas laikas. Tam įtakos gali turėti patalpos apšvietimas, atspindžiai, teksto įskaitomumas ir atstumas iki vaizdo. Tyrimai rodo, kad skaitmeninio akių nuovargio simptomus patiria apie 66 proc. žmonių, todėl verta įvertinti kasdienes darbo ir mokymosi prie ekranų sąlygas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kodėl žiūrėti į ekraną tampa sunkiau?
Po ilgesnio darbo prie ekrano juntamas diskomfortas dažniausiai būna laikinas. Žvelgdamas iš arti žmogus mirksi rečiau, todėl akių paviršius gali greičiau išsausėti. Be to, fokusavimą užtikrinantys raumenys ilgą laiką dirba tuo pačiu režimu.
Amerikos optometrininkų asociacija tarp galimų skaitmeninio akių nuovargio priežasčių mini nepakankamą apšvietimą, atspindžius ir netinkamą žiūrėjimo atstumą. Nemalonius pojūčius taip pat gali sustiprinti nekoreguoti regėjimo sutrikimai.
Mokyklose svarbu vertinti ne tik vieno žmogaus, bet ir visos klasės galimybes aiškiai matyti informaciją. Jei rodomas tekstas yra per mažas, priekyje sėdintys mokiniai jį gali perskaityti, o esantys toliau ar šone – ne. Dėl to vaizdo dydį, turinio išdėstymą ir apšvietimą reikėtų patikrinti iš skirtingų patalpos vietų.
Susirūpinimą kelia ir pasaulinės tendencijos. Prognozuojama, kad 2050 m. trumparegystę gali turėti apie 40 proc., arba daugiau kaip 740 mln., vaikų ir paauglių.
Paprasti būdai akių nuovargiui mažinti
Darbo vietoje galima keisti dalį žiūrėjimo sąlygų: padidinti tekstą, pakoreguoti ekrano padėtį ar sumažinti atspindžius. Mokymosi įstaigose reikia atsižvelgti į tai, kad tą patį vaizdą stebi skirtingose vietose sėdintys žmonės. Abiem atvejais naudingi šie principai:
- Daryti reguliarias pertraukas ir keisti veiklas. Periodiškai verta nukreipti akis nuo ekrano bei vaizdo stebėjimą derinti su kitomis užduotimis.
- Pasirinkti lengvai įskaitomą teksto ir vaizdo dydį. Dirbant individualiai tai gali reikšti didesnį šriftą, o klasėje būtina įsitikinti, kad informaciją aiškiai mato ir toliausiai sėdintys mokiniai.
- Ekrano arba projektuojamo vaizdo ryškumą pritaikyti prie patalpos apšvietimo. Turinys turi išlikti aiškus keičiantis dienos šviesai ar įjungus patalpos apšvietimą.
- Mažinti atspindžius ir vengti ryškaus lango ar kito šviesos šaltinio tiesiai už ekrano arba greta jo.
Vien gerų įpročių gali nepakakti
Akių komfortui svarbūs kasdieniai įpročiai, tačiau reikšmės turi ir naudojama įranga. Mokyklose ekranai naudojami nuolat, bet renkantis techniką žiūrėjimo komfortas ne visada vertinamas taip pat atidžiai kaip vaizdo dydis ar raiška. Komfortą lemia ne tik mėlynosios šviesos kiekis ar mirgėjimas, bet ir vaizdo įskaitomumas, stabilumas, kontrastas bei veikimas skirtingomis apšvietimo sąlygomis.
Šie kriterijai yra tarpusavyje susiję, todėl nepriklausomas „TÜV Rheinland Eye Comfort“ sertifikatas papildomai patvirtina, kad konkretus modelis įvertintas pagal įvairius žiūrėjimo komforto reikalavimus.
Vertinimo sistema apima 16 rodiklių šešiose srityse: veikimą esant aplinkos apšvietimui, spalvų tikslumą, atkuriamų spalvų diapazoną, vaizdo atnaujinimą ir stabilumą, mirgėjimą bei skleidžiamos mėlynosios šviesos kiekį. Didesnis žvaigždučių skaičius reiškia griežtesnius gaminiui taikomus techninius reikalavimus.
Aukščiausią, penkių žvaigždučių, „TÜV Rheinland Eye Comfort“ įvertinimą gavo „Epson“ švietimo projektoriai. Vis dėlto sertifikatas suteiktas konkretiems projektorių modeliams, o ne visiems šio gamintojo projektoriams.
„Epson Europe“ produktų vadovas Andy Bray teigia, kad aiškus ir diskomforto nesukeliantis vaizdas yra svarbus, kai ekranų technologija naudojama visą mokymosi dieną. Jo teigimu, nepriklausomas sertifikavimas mokykloms suteikia papildomą garantiją, kad pasirinkti ekranai įvertinti pagal griežtus kriterijus.
Akių komfortą padeda užtikrinti kelių priemonių derinys: tinkamai pasirinkta ir įrengta technika, aiškiai matomas turinys, prie aplinkos pritaikytas ryškumas, reguliarios pertraukos ir laikas lauke. Todėl svarbu galvoti ne tik apie įsigyjamą įrenginį, bet ir apie tai, kaip jis bus naudojamas visą dieną.
