Nors iki lapkričio liko vos kelios dienos, Lietuvos miškuose grybautojų sezonas dar nesibaigė. Spalio 26-ąją į mišką išėjusi Ramunė parsivežė beveik 23 kilogramus voveraičių ir savo laimikiu pasidalijo su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais.
Varėnos miškuose – įspūdingas laimikis
Prie nuotraukos Ramunė nurodė, kad beveik 23 kilogramus voveraičių surinko Varėnos apylinkėse.
Tokį rezultatą pamatę internautai neslėpė nuostabos ir gyrė grybautoją. Įrašas sulaukė daugiau nei 900 „patinka“ paspaudimų. Vienas komentatorius Ramunę pavadino šaunuole, kitas rašė negalintis patikėti, kad toks laimikis tikras, o trečiasis juokavo apie antrą grybų kvėpavimą.
Šis kiekis – nedidelis, palyginti su rugpjūčio rekordu
Vis dėlto beveik 23 kilogramai Ramunei nėra pats įspūdingiausias rezultatas. Rugpjūtį ji iš miško parsinešė net 66 kilogramus voveraičių, kurias vadina lepeškomis. Tuomet moteris pasakojo, kad grybauti išsiruošė netoli namų, Varėnos rajone.
Ramunė aplinkinius miškus pažįsta itin gerai ir turi savo vietas, kuriose žino, kur ieškoti grybų. Tą dieną ji išvažiavo apie 6–6.30 val. ryto, tačiau namo grįžo tik maždaug pusę dešimtos vakaro. Nors automobilis buvo paliktas netoliese, miške laukė ilgas darbas – voveraičių buvo tiek daug, kad moteris vos spėjo jas rinkti.
Ji pasakojo radusi dideles, mėsingas lepeškas, augusias po septynias ar aštuonias. Grybai pilnai pripildė jos naudojamą 20 litrų kibirą.
Po tokios dienos Ramunė jautėsi labai pavargusi, tačiau pabrėžė, kad vien nueiti į mišką nepakanka. Reikia žinoti, kur ir kaip ieškoti, nes voveraitės dažnai slepiasi po lapais ar šakelėmis ir nepatyrusiai akiai gali būti beveik nepastebimos.
Grybautoja pasakojo kitus mokanti atpažinti pasislėpusias voveraites. Radusi grybą ji jį išima atsargiai ir uždengia vietą, kurioje šis augo.
Ramunė grybauja nuo vaikystės. Ji sakė gimusi ir augusi miške, o dabar gyvenanti šalia jo, todėl miškas jai yra ne tik vieta grybams rinkti, bet ir didelę gyvenimo dalį užimanti aplinka.
Ramunė tikina, kad kartais grybai patys nurodo kryptį
Moteris turi ir savitą grybavimo taisyklę: kartais miškas pats parodo, kur reikėtų eiti. Ji teigė turinti vietų, apie kurias niekas kitas nežino.
Net eidama į gerai pažįstamą plotą Ramunė kartais pastebi voveraitę priešingoje pusėje. Tada ji pakeičia kryptį, nes tai priima kaip ženklą, kad reikėtų eiti ten, kur pasirodė grybas.
Pasak jos, vienoje pasirinktoje pusėje kartais randamos vos kelios voveraitės, o kitoje jų būna gerokai daugiau. Todėl Ramunė sako, kad grybai tarsi patys ją vedžioja.
Prieš vykdama į mišką patyrusi grybautoja atsižvelgia ir į mėnulio ciklą. Daugelį metų stebėdama grybų dygimą ji yra susidariusi savo prognozes ir mano, kad aktyviausiai grybai dygsta rugpjūčio pabaigoje.
Ramunė buvo prognozavusi, kad rugpjūčio 26, 27 ir 28 dienomis grybų dygimas bus pats geriausias. Jos nuomone, tai susiję su mėnulio perėjimu į pilnatį, tačiau mėnulio fazės nėra vienintelis dalykas, į kurį ji atkreipia dėmesį miške.
