Kaip auginti motyvuotus vaikus, kurie suprastų pinigų vertę ir išmoktų prisiimti atsakomybę, kai jiems materialiai nieko netrūksta? Bendrovės KRS vadovas Paulius Grigas mano, kad viena dažniausių tėvų klaidų – pasirinkti patogiausią kelią ir vaikams suteikti neribotą prieigą prie technologijų bei jų norų tenkinimo.
Trijų vaikų tėvas pripažįsta, kad šiandien išlaikyti atžalų motyvaciją ir apsaugoti jas nuo nuolatinio išorinio triukšmo nėra paprasta. Jis pasakoja apie šeimoje taikomas taisykles, požiūrį į kišenpinigius ir būtinybę nustatyti aiškias ribas bei gebėti pasakyti „ne“.
P. Grigo teigimu, priklausomybė nuo ekranų neretai prasideda nuo tėvų pasirinkimų. Norėdami ramybės ar kelių laisvų minučių, jie vaikui paduoda telefoną arba planšetę.
Verslininkas prisimena, kad panašią klaidą jo šeima padarė su jaunėle dukra, kai jai buvo treji. Restorane mergaitei būdavo duodama planšetė su animaciniais filmukais, kad ji ramiai sėdėtų. Kai vaikas pradėjo jų reikalauti ir dėl to kelti scenas, tėvai nusprendė įrenginio nebeduoti – dukrai buvo pasakyta, kad filmukai „išvažiavo“. Kitą vasarą restoranuose ji piešė, žaidė su kitais vaikais ir ekranų nebesigedo.
P. Grigas mano, kad tėvai dažnai renkasi mažiausio pasipriešinimo kelią, tačiau dėl to kilusi problema nėra vaiko atsakomybė. Jo vertinimu, taip vaikui sukuriama priklausomybė nuo įrenginio, o vėliau stebimasi, kodėl jis negali ramiai būti automobilyje ar svečiuose be telefono.
Kišenpinigiai šeimoje skiriami ne už gerą elgesį
Kalbėdamas apie vaikų finansinį raštingumą, verslininkas sako, kad jo šeimoje nėra nustatytos savaitinės ar mėnesinės kišenpinigių sumos. Pinigai vaikams skiriami tuomet, kai tam yra konkretus poreikis, o ne vien todėl, kad šeimoje taip įprasta.
Vaikai maistą į mokyklą atsineša iš namų, o po pamokų grįžta namo, todėl kasdienis lankymasis kavinėse dėl gėrimų ar smulkmenų šeimoje neskatinamas. Pinigų jie gauna konkrečioms veikloms ar renginiams, pavyzdžiui, kai vyresnioji dukra su draugėmis eina pavalgyti į mieste esantį centrą arba į kiną.
P. Grigo įsitikinimu, mokėti vaikui vien už tai, kad jis yra „geras“, arba už įprastas namų pareigas nėra teisinga. Tai nepadeda suprasti, kaip uždirbami pinigai.
Verslininkas pripažįsta, kad pasiturinčiose šeimose vaikams ypač sunku perteikti tikrąją darbo ir uždirbto euro vertę. Kai dauguma dalykų pasiekiami lengvai, atžaloms gali būti sudėtinga suvokti, kiek pastangų reikia jiems įsigyti. Vis dėlto svarbų vaidmenį, jo nuomone, atlieka pačių vaikų iniciatyva ir noras išbandyti savo jėgas.
Vyresnioji P. Grigo dukra verslumu susidomėjo pati. Gyvendama Amerikoje, nuo 11–12 metų ji gamino papuošalus ir juos pardavinėjo internetu bei žmonėms savo rajone. Vėliau mergina kepė keksiukus, o dabar drabužius parduoda „Vinted“ platformoje. Būdama 15-os metų ji jau supranta, kas yra balansas ir pelnas, taip pat gali pasiskolinti iš tėvo pinigų ir juos laiku grąžinti. Tėvas pabrėžia, kad tai atsirado iš jos pačios noro, o ne dėl tėvų spaudimo.
Vaikams aiškinama: kiekvienas pasirinkimas turi kainą
P. Grigo šeimoje vaikų prašymai nėra nei automatiškai patenkinami, nei iš karto atmetami. Tėvai stengiasi išsiaiškinti, kodėl vaikui reikia konkretaus daikto, kokią naudą jis suteiktų ir kokių pasekmių gali turėti toks pasirinkimas.
Užuot tiesiog atsakę „ne“ arba iš karto davę pinigų, jie kartu su vaikais aptaria pirkinio prasmę. Jei kalbama apie plastikinį ir mažai vertingą daiktą, vaikui paaiškinama, kad jis gali suteikti vos penkias minutes pasitenkinimo, o vėliau atsidurti šiukšlyne ir teršti gamtą. Taip vaikai skatinami situaciją vertinti platesniame kontekste.
Tokie pokalbiai, pasak verslininko, padeda atžaloms atsakingiau vartoti ir suprasti, kad kiekvienas sprendimas turi kainą. Ji ne visada išreiškiama pinigais – kartais reikia skirti laiko, įdėti darbo arba atsisakyti kitų galimybių.
Apibendrindamas savo požiūrį į vaikų auklėjimą ir finansinį raštingumą, P. Grigas išskiria principą, kurį norėtų perduoti savo vaikams: gyvenime nieko nėra už dyką. Jo teigimu, jaunimas dažnai susižavi „nemokamais“ pasiūlymais, akcijomis ar dovanomis, tačiau nemokamai gautas gėrimas ar daiktas neretai yra reklama, už kurią žmogus arba jo tėvai potencialiai sumoka kitoje vietoje.
Verslininko įsitikinimu, už viską galiausiai atsiskaitoma laiku, darbu arba pinigais. Supratimas, kaip veikia šis mechanizmas, jo manymu, yra geriausia apsauga vaikams ateityje.
