Kai tėvai nebegali savarankiškai pasirūpinti savimi, jų artimiesiems tenka ieškoti pagalbos, ypač tais atvejais, kai patys turi dirbti. Tačiau savivaldybės finansuojamų pagalbos į namus paslaugų kai kurios šeimos laukia ne vieną mėnesį.
Šiauliuose šiuo metu tokios pagalbos laukia 128 žmonės. Ji skiriama senjorams, suaugusiems žmonėms su negalia ir kitiems gyventojams, kurie dėl ligos ar kitų priežasčių laikinai prarado savarankiškumą.
Pagalbos į namus darbuotojai padeda atlikti buities darbus ir pasirūpinti kasdieniais reikalais, tačiau ši paslauga nenumato nuolatinės specialistų priežiūros.
Laukimas gali užsitęsti iki 10 mėnesių
Tinklo ekspertė Agata Subotovič teigė, kad paslaugos turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į realų žmogaus poreikį, tačiau praktikoje jų apimtis dažnai priklauso nuo savivaldybės iš anksto suplanuoto biudžeto. Kai kur nustatomas ne tik paslaugos įkainis, bet ir griežtas gavėjų skaičius. Tokiu atveju naujas žmogus įtraukiamas tik tada, kai paslauga kitam nutraukiama, todėl susidaro eilės.
Apžvalgoje aprašytas atvejis, kai Šiauliuose pagalbos į namus teko laukti 10 mėnesių. Savivaldybė nurodė, kad šiuo metu jos finansuojamos paslaugos laukimo trukmė gali siekti iki 8 mėnesių.
A. Subotovič pasakojo, kad diskusijose minėti atvejai, kai senjorai paslaugų laukė nuo 4 iki 10 mėnesių. Per tokį laiką sveikata gali smarkiai pablogėti, todėl žmogui vėliau gali prireikti jau kitos rūšies pagalbos.
Paslaugų teikėjai taip pat pasakojo apie žmones, kurie pagalbos nesulaukė. NVO atstovas apžvalgoje nurodė, kad kartais gavus dokumentus paslaugai pradėti ir susisiekus su artimaisiais paaiškėja, jog senjoras išvežtas į slaugą. Laukiant jo grįžtant, šeima praneša, kad žmogus mirė, o paslauga taip ir nebuvo pradėta teikti.
Šiauliuose pagalbos reikia vis daugiau žmonių
Šiuo metu pagalba į namus Šiauliuose teikiama 515 žmonių. R. Pilypienės teigimu, poreikis kasmet auga: visuomenė sensta, artimieji išvyksta, o šeimoms tampa vis sunkiau nuolat rūpintis savo artimaisiais.
Planuojant kitų metų išlaidas ne visada galima tiksliai numatyti, kiek pabrangs paslaugos. Kainoms didėjant, papildomo finansavimo reikia ne tik naujiems prašymams, bet ir tam, kad pagalbą toliau gautų jau prižiūrimi žmonės.
Dalį paslaugos kainos moka pats gyventojas, o mokėtina suma priklauso nuo jo pajamų. Likusi savivaldybės finansuojamos paslaugos kainos dalis padengiama iš miesto biudžeto.
Savivaldybė taip pat pažymi, kad maždaug 30 proc. žmonių, kuriems pasiūloma pradėti teikti paslaugą, jos atsisako. Vieni teigia dar galintys susitvarkyti patys, kiti nurodo, kad jais pasirūpins artimieji.
Atokesnėse vietovėse pagalbą gauti dar sunkiau
A. Subotovič teigimu, vienodus poreikius turintys senjorai skirtingose vietovėse pagalbos gauna nevienodai. Kaimuose ir atokesnėse gyvenvietėse paslaugų teikimą apsunkina dideli atstumai, darbuotojų trūkumas ir prastas susisiekimas.
Ekspertė atkreipė dėmesį, kad autobusų maršrutai dažnai pritaikyti moksleivių reikmėms. Per mokinių atostogas dalis jų nekursuoja, todėl senjorai negali nuvykti į miestą, pas gydytoją, apsipirkti ar aplankyti artimųjų kapų. Dėl to kai kurie žmonės lieka savo namuose.
Ji taip pat minėjo praėjusią žiemą buvusius atvejus, kai dėl nenuvalytų kelių senjorai kelias dienas liko be pagalbos, o darbuotojams iki jų teko bristi per sniegą.
Problema tampa ir tai, kad žmonės nežino, kur kreiptis. Apie galimas paslaugas senjorai neretai sužino iš kaimynų ar artimųjų. Nevyriausybinės organizacijos kartais pačios juos aptinka mugėse ar miestelių šventėse, tačiau taip gali likti nepastebėti vieniši, retai iš namų išeinantys žmonės, neturintys interneto ir artimųjų.
Kokios pagalbos galima ieškoti laukiant?
Jeigu dėl negalios žmogui nustatytas pagalbos poreikis, individualios pagalbos išlaidų kompensacija mokama kas mėnesį. Jei ji paskirta, šias lėšas galima panaudoti paslaugoms apmokėti.
R. Pilypienė paaiškino, kad laukiant savivaldybės lėšomis finansuojamos paslaugos šeimai siūloma kreiptis į mieste veikiančias įstaigas ir jų paslaugas apmokėti iš žmogui skirtos individualios pagalbos išlaidų kompensacijos.
Vienišiems žmonėms arba tiems, kurių artimieji gyvena kitame mieste, laukimo laikotarpiu siūloma kreiptis į nevyriausybines organizacijas – Lietuvos Raudonąjį Kryžių, Maltos ordiną ir „Caritą“. Jų teikiamos paslaugos yra neatlygintinos. Savivaldybė su šiomis organizacijomis derina konkrečiam žmogui reikalingą pagalbą.
Kada paslauga suteikiama nedelsiant?
Šiauliuose skubios pagalbos planas taikomas išimtinėmis krizinėmis aplinkybėmis. Jis gali būti pasitelkiamas, kai dėl negalios ar sunkios sveikatos būklės žmogus negali likti vienas, o jį prižiūrintis artimasis patenka į ligoninę arba dėl kitos netikėtos priežasties nebegali juo pasirūpinti.
Apie tokią situaciją gali pranešti bet kuris žmogus, bendruomenės narys ar institucija. Gavus informaciją, aplinkybės įvertinamos nedelsiant, o paslaugos pradedamos teikti iš karto.
Skubi pagalba Šiauliuose organizuojama visą parą. Miesto gyventojai dėl jos gali skambinti telefonu 1863.
Siūloma atsisakyti gavėjų skaičiaus ribojimo
Apžvalgos rengėjai siūlo neberiboti paslaugų gavėjų iš anksto nustatytu skaičiumi ir pagalbą skirti pagal realų žmonių poreikį. Taip pat rekomenduojama apie paslaugas informuoti seniūnijose, gydymo įstaigose ir vaistinėse, kad žinia pasiektų internetu nesinaudojančius senjorus.
Šiaulių miesto savivaldybė nenurodė, kiek dėl šių priemonių galėtų sutrumpėti laukimo eilės.
R. Pilypienė teigė, kad planuojant 2027 metų biudžetą įvertintas laukiančiųjų pagalbos į namus skaičius. Kitais metais šiai sričiai planuojama skirti 60 proc. daugiau lėšų nei 2026 metais.
