Atvėsus orams veido ir kūno oda dažnai pradeda tempti, šerpetoti ar niežėti. Neretai tai būna sezoninio sausumo požymiai, tačiau vien drėkinamojo kremo kartais neužtenka – panašiai gali prasidėti ir dermatitas.
Dermatovenerologė Iveta Gylienė „Eurovaistinės“ pranešime spaudai paaiškino, kaip atpažinti skirtumą tarp laikino odos išsausėjimo ir uždegiminės būklės, kokių veiksmų geriau vengti bei kada būtina kreiptis į gydytoją.
Odos sausumu skundžiasi gerokai daugiau moterų nei vyrų. „Eurovaistinės“ inicijuoto Nacionalinio savijautos indekso (NSI) duomenimis, šis negalavimas vargina 32,2 proc. moterų ir 14,9 proc. vyrų. Kai sausumas tampa nuolatiniu diskomfortu, dažnas sprendimas – rinktis vis stipresnį kremą, tačiau didesnis drėkinimas ne visuomet pašalina problemos priežastį.
Kodėl šaltuoju sezonu oda tampa sausesnė
Rudenį ir žiemą odos apsauginį barjerą veikia keli veiksniai: šildymo sezono išsausintas patalpų oras, staigūs temperatūros pokyčiai, vėjas ir lietus.
Susilpnėjus odos barjerui, ji tampa pralaidesnė ir gali pradėti jautriau reaguoti net į anksčiau tinkamai toleruotas medžiagas. Situaciją dar labiau apsunkina ilgas prausimasis karštu vandeniu, dažnas rankų plovimas ir įprastas muilas.
Pažeistą odą gali pradėti dirginti buitinė chemija, kvapiosios medžiagos, konservantai ar dekoratyvinės kosmetikos sudėtyje esantys eteriniai aliejai. Specialistė pabrėžia, kad žodžiai „natūralus“ ar „ekologiškas“ savaime nereiškia, jog priemonė nedirgins – alerginę reakciją gali sukelti ir augaliniai ekstraktai.
Kada tai tik sausumas, o kada – dermatitas
Laikiną išsausėjimą dažniausiai išduoda tempimo pojūtis po prausimosi, nestiprus šiurkštumas, nedidelis pleiskanojimas, matinė ar vietomis balkšva oda bei lengvas niežėjimas.
Apie dermatitą galima galvoti tuomet, kai niežulys tampa nuolatinis ir stiprus, atsiranda ryškus paraudimas, pakinta odos paviršius, o kai kuriais atvejais pasirodo pūslelių, šlapiuojančių vietų ar šašų.
Atopinio dermatito pažeidimų vietos gali skirtis priklausomai nuo amžiaus. Kūdikiams bėrimai gali apimti visą kūną, ypač skruostus, galvos odą ir liemenį. Vyresniems žmonėms dažniau pažeidžiami odos linkiai – pakinkliai, riešai, alkūnių linkiai, kaklas, akių vokai ir plaštakos.
Kontaktinis dermatitas paprastai atsiranda tose vietose, kur oda susiduria su reakciją sukeliančia medžiaga. Kosmetika dažniausiai paveikia veidą, metalai – ausų ar pilvo sritį, pavyzdžiui, dėl auskarų ar diržo sagties, o skalbimo priemonės gali sukelti bėrimus įvairiose kūno vietose.
Vis dėlto skirtingos dermatito formos gali būti panašios ir klaidinti. Todėl tiksliai diagnozei nustatyti nepakanka vien įvertinti bėrimo vietą ar išvaizdą – tai gali padaryti tik gydytojas.
Ko geriau nedaryti, jei odą niežti
Siekdami sumažinti sausumą žmonės kartais odą ima dar dažniau prausti, šveisti arba maudosi karštesniame vandenyje. Tokie veiksmai dar labiau ardo apsauginį odos barjerą. Taip pat nereikėtų vienu metu išbandyti kelių naujų kremų ar naminių priemonių, nes tuomet tampa sunku nustatyti, kas sukėlė sudirginimą.
Niežtinčiai odai laikinai netinka rūgštys, retinoidai, šveitikliai ir kvapiosios priemonės. Praustis rekomenduojama trumpai, drungnu vandeniu ir švelniu bemuiliu prausikliu. Iškart po prausimosi odą reikėtų gausiai patepti bekvapiu, riebesnės tekstūros kremu ar balzamu – emolientu.
Specialistė taip pat ragina savarankiškai ir ilgai nenaudoti stiprių gydomųjų tepalų, ypač veido, akių vokų ar odos raukšlių srityse. Tinkamiausią priemonę geriau pasirinkti pasitarus su specialistu.
Kokios sudedamosios dalys gali padėti
Vaistininkė Jelena Deksnienė sausai ir sudirgusiai odai rekomenduoja kreminės tekstūros prausiklius, pienelius, bemuiles prausimosi priemones ar prausimosi aliejus. Taip pat gali būti naudingi giliai drėkinantys serumai ir tiršti, lipidų turintys kremai.
Priemonėse verta ieškoti trijų grupių medžiagų: drėkiklių, kurie pritraukia vandens molekules, lipidų, padedančių atkurti apsauginį barjerą, ir raminamųjų komponentų, galinčių slopinti uždegimą bei mažinti paraudimą.
Barjerą atkuriantys ir drėgmę sulaikantys komponentai
- Ceramidai – natūralūs odos lipidai, padedantys stiprinti apsauginį sluoksnį ir mažinti jautrumą aplinkos poveikiui.
- Hialurono rūgštis pritraukia drėgmę į odą. Po jos naudojimo rekomenduojama tepti tirštesnį kremą, kuris padėtų drėgmę išlaikyti.
- Skvalanas – lengvas porų nekemšantis aliejus, imituojantis natūralius odos riebalus ir sudarantis apsauginį sluoksnį.
- Glicerinas drėkina ir minkština sudirgusią odą.
Raminamosios medžiagos
- Pantenolis, arba vitaminas B5, skatina odos regeneraciją ir pasižymi priešuždegiminiu poveikiu.
- Alantoinas skatina ląstelių atsinaujinimą, gali mažinti sudirginimo pojūtį ir minkštinti epidermį.
- Avižų ekstraktas tinka labai sausai, niežtinčiai ir į egzemą linkusiai odai raminti.
- Azijinė centelė gali slopinti sudirginimą, mažinti paraudimą ir skatinti gijimą.
- Niacinamidas, arba vitaminas B3, mažomis, nuo 2 proc. iki 5 proc., koncentracijomis gali padėti stiprinti odos barjerą, slopinti uždegimą ir mažinti paraudimą.
Kada vizito pas gydytoją atidėlioti nereikėtų
Į gydytoją verta kreiptis, jei bėrimas plinta ar kartojasi, intensyviai niežti, trukdo miegoti ar atlikti kasdienes veiklas. Konsultacija reikalinga ir tuomet, kai per vieną–dvi savaites būklė nepagerėja pašalinus galimus dirgiklius bei reguliariai naudojant emolientą.
Specialisto pagalbos reikėtų ieškoti, jei pažeisti akių vokai, veidas, lytinių organų sritis ar plaštakos, dėl bėrimo sunku dirbti arba įtariama reakcija į aplinkoje esančias medžiagas.
Didėjantis skausmas, karštis, patinimas, pūliavimas, gelsvi šašai, greitai plintantis paraudimas ar karščiavimas gali reikšti infekciją. Tokiu atveju delsti nereikėtų.
Skubi medicinos pagalba būtina, jei staiga atsiranda dilgėlinę primenantis bėrimas, pažeidžiamos gleivinės, pradeda tinti veidas ar gerklė arba pasunkėja kvėpavimas.
