Vėlinių savaitgalį į kapines iš tolimesnių vietovių atvykę žmonės gali išvysti dar rugpjūtį siautusios audros padarinius: nuvirtusius paminklus, įskilusias antkapines plokštes ar deformuotas tvoreles. Tuomet kyla klausimas, kas turėtų kompensuoti gamtos stichijos ar medžių padarytą žalą.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, šiemet jau užregistruotos 22 paminklų draudimo žalos, o bendra išmokų už kapaviečių žalą suma viršijo 9 tūkst. eurų. Dažniausiai kapavietes nukenčia nuo gamtos jėgų arba atsitiktinių incidentų.
Andrius Stryla, „Lietuvos draudimo“ turto žalų strategijos ekspertas, teigia, kad šiemet gamtos sukeltų kapaviečių žalų užfiksuota daugiau nei per visus praėjusius metus.
Didžiausia klientui išmokėta suma už per audrą apgadintą paminklą siekė 1,5 tūkst. eurų, o už audros nuniokotą kapavietę išmokėta 1,3 tūkst. eurų. Žalą gali sukelti ir šalia esantys objektai: šiemet užfiksuotas atvejis, kai kitos kapavietės paminklas užgriuvo antkapį ir tvorelę, o kompensacija siekė 730 eurų.
Kapavietėms pavojų kelia ne tik vasaros audros. Draudimo bendrovė kovą taip pat registravo daugiau žalų, susijusių su sniego svoriu, nulaužusiu ar apgadinusiu paminklus.
Lankant artimųjų kapus patariama įvertinti aplink augančių medžių ir virš kapavietės esančių šakų būklę. Pastebėjus galimą grėsmę, reikėtų informuoti kapinių prižiūrėtoją.
Kas atsako už kapavietės žalą?
Kapinių priežiūrą dažniausiai organizuoja savivaldybių įmonės arba bendruomenės, o praktiškai ją vykdo paskirtas kapinių prižiūrėtojas. Jeigu medis buvo ligotas, pažeistas puvinio, neapgenėtas ar kėlė pavojų, kurį tinkamai prižiūrint buvo galima pastebėti ir pašalinti, gali būti sprendžiamas atsakomybės už padarytą žalą klausimas.
Vis dėlto ne visi žino, kad kartu su būsto draudimu galima pasirinkti ir paminklų draudimą. Tokiu būdu galima apdrausti kelias skirtingose Lietuvos vietose esančias kapavietes. Įprastai draudžiami stacionarūs jų elementai – antkapinės plokštės, paminklai ir tvorelės.
Įvykus draudžiamajam įvykiui gali būti kompensuojamos ne tik tokio paties paminklo įsigijimo, bet ir jo atstatymo darbų išlaidos. Tai įmanoma nepriklausomai nuo to, ar pavyks įrodyti kapinių prižiūrėtojo atsakomybę.
Žala paaiškėjo tik po kelių mėnesių?
Kadangi kapavietės lankomos ne visada dažnai, jų apgadinimai kartais pastebimi tik po kelių savaičių ar mėnesių. Jei kapavietė apdrausta, apie žalą draudikui reikėtų pranešti kuo greičiau, net jeigu tiksli įvykio data nėra žinoma.
Registruojant žalą svarbu nurodyti, kada apgadinimai pastebėti ir kada kapavietė paskutinį kartą buvo tvarkinga. Tikslios įvykio datos spėlioti nereikia – ją nustatyti gali padėti kapinių prižiūrėtojo informacija, nuotraukos ar duomenys apie konkrečioje vietovėje siautusią audrą.
Prieš užsakant atkūrimo darbus patariama su draudiku suderinti, kokių dokumentų ir kitų žalos įrodymų reikės.
Artimųjų kapų lankymas dažnai suplanuojamas iš anksto, tam skiriamas laisvas laikas, o į kapines neretai atvykstama iš kito miesto. Todėl radus apgadintą kapavietę tenka papildomai ieškoti meistrų, derinti remonto darbus ir rūpintis neplanuotomis išlaidomis. Tokiu atveju svarbu žinoti, kokių veiksmų imtis ir kur kreiptis pagalbos.
