Nuolaidų sezonas jau čia: kas iš tiesų slepiasi už mirgančių procentų ir laikmačių?

Artėjant Juodajam penktadieniui, parduotuvėse daugėja ryškių akcijų, pažadų sutaupyti ir raginimų apsispręsti kuo greičiau. Vis dėlto dideli nuolaidų procentai, atgalinio skaičiavimo laikmačiai ar pranešimai apie neva senkančias prekes gali paskatinti įsigyti ne tai, ko iš tiesų reikia. Specialistai pataria kainas pradėti sekti iš anksto, o prieš perkant įsitikinti, ar pasiūlymas tikras ir ar prekė apskritai būtina.

Šių metų Juodasis penktadienis bus lapkričio 27-ąją, tačiau prekybininkų akcijos dažnai prasideda gerokai anksčiau ir gali tęstis iki Kalėdų. Todėl pirkėjams verta ne tik susiplanuoti pirkinius, bet ir iš anksto pasidomėti, kaip apskaičiuojamos nuolaidos bei kokios taktikos naudojamos siekiant paskatinti skubų sprendimą.

Nuolaida turi būti skaičiuojama nuo mažiausios kainos

Vartotojai neretai mano, kad akcijos dydis nustatomas lyginant su įprasta prekės kaina. Tačiau, „AAA Law“ partnerės Justinos Nikės teigimu, pagal 30 dienų taisyklę atskaitos taškas yra mažiausia kaina, kurią pardavėjas tai prekei taikė per 30 dienų iki nuolaidos pradžios. Jeigu prekė prekyboje buvo trumpiau, skaičiuojama mažiausia jos kaina nuo tada, kai ji buvo pasiūlyta pirkėjams.

J. Nikė atkreipia dėmesį, kad užrašai „iki 30 proc. nuolaida“ ir „30 proc. nuolaida“ reiškia skirtingus dalykus. Be to, parduotuvės, skelbiančios išpardavimą, turi užtikrinti, kad nurodyto dydžio nuolaida būtų taikoma bent 10 proc. prekių, kurioms taikoma akcija.

Norint įvertinti, ar pasiūlymas iš tiesų naudingas, galima iš anksto pasižymėti planuojamų pirkti prekių kainas ir palyginti jas skirtingose parduotuvėse.

Laidoje „Verta žinoti“ apie pasiruošimą išpardavimams kalbėjusi Jūratė Cvilikienė ragino nelaukti paskutinių dienų. Jei pirkinių sąrašas jau sudarytas, kainas verta pradėti stebėti likus keliems mėnesiams iki švenčių.

Jos teigimu, pirkėjams naudinga patikrinti kelių tiekėjų pasiūlymus ir žinoti, kiek prekė kainavo prieš akciją. Kainų bei emocijų manipuliacijos gali paskatinti priimti ne patį geriausią sprendimą, tačiau turint sąrašą ir ankstesnių kainų informaciją galima rasti tikrai gerų pasiūlymų.

Skubinti apsispręsti gali ir laikmačiai

Išpardavimų metu interneto parduotuvėse dažnai rodomi atgalinio skaičiavimo laikmačiai, pranešimai apie kitų pirkėjų susidomėjimą ar įspėjimai, kad liko vos kelios prekės. Tokios priemonės nėra savaime draudžiamos, tačiau jos negali klaidinti vartotojų, sako J. Nikė.

Jeigu laikmatis skelbia, kad akcija baigsis po kelių minučių, tačiau laikui pasibaigus kaina nesikeičia ir pasiūlymas lieka galioti, pirkėjas gali būti verčiamas skubėti remiantis klaidinančia informacija. Europos Komisijos tyrimas parodė, kad spaudimą pirkti naudojo 18 proc. patikrintų prekybininkų, o daugiau nei pusė šių atvejų galėjo klaidinti vartotojus.

J. Cvilikienė taip pat patarė nepasikliauti vien parduotuvės teiginiu, kad akcija tuoj baigsis. Prieš priimant sprendimą verta skirti kelias minutes ir patikrinti kitų pardavėjų kainas.

Ekspertė ragina nemanyti, kad pasibaigus konkrečiai valandai ar dienai geros kainos nebeliks. Prieššventiniu laikotarpiu akcijos vyksta nuolat, todėl net ir pamačius labai patrauklią kainą verta trumpai paieškoti alternatyvų. Spaudimas pirkti iš karto gali būti skirtas būtent tam, kad žmogus nespėtų palyginti pasiūlymų. Gerų kainų, jos teigimu, galima rasti iki pat švenčių, o po jų išpardavimų būna dar daugiau.

Už 30 dienų taisyklės nesilaikymą gali būti skiriama iki 5 tūkst. eurų bauda. Už nesąžiningą komercinę veiklą numatytos dar didesnės sankcijos. J. Nikė taip pat nurodo, kad Lietuvoje už netinkamą atgalinio skaičiavimo laikmačių naudojimą jau buvo skirta 65 tūkst. eurų bauda.

Maža kaina dar nereiškia, kad pirkėjas sutaupė

Vien tai, kad prekė parduodama pigiau, negarantuoja sutaupymo. Vilniaus universiteto Finansų katedros profesorė Jelena Stankevičienė pranešime spaudai pabrėžė, kad akcijos dažnai paskatina žmones pirkti daiktus, kurių jie iš anksto neplanavo įsigyti.

Pavyzdžiui, jeigu prekė anksčiau kainavo 200 eurų, o per išpardavimą jos kaina sumažėja iki 120 eurų, pirkėjui gali atrodyti, kad jis sutaupė 80 eurų. Tačiau jei šio daikto jam nereikėjo, realiai jis išleido 120 eurų. Didelę sumą taip pat gali sudaryti daugybė nedidelių, po kelis ar keliolika eurų kainuojančių pirkinių.

Prieš įdedant prekę į krepšelį, verta savęs paklausti, ar jos tikrai reikia, ar ją pirkčiau už įprastą kainą ir ar toks pirkinys neprieštarauja mano finansiniams tikslams. J. Cvilikienė pasiūlė dar vieną paprastą kriterijų: jei vakar daikto nereikėjo, o šiandien jo norisi tik pamačius nuolaidą, tikėtina, kad pirkinys nėra būtinas.

Šventinėms išlaidoms ji pataria ruoštis iš anksto ir nuspręsti, kam bei už kokią sumą bus perkamos dovanos. Išlaidos auga ne tik dėl artimųjų – dovanų dažnai reikia ir kolegoms, vaikų darželio ar klasės bendruomenei. Jei sąrašas tampa pernelyg ilgas, galima susitarti dėl simbolinių dovanų arba apsikeisti jomis tik su artimiausiais žmonėmis.

J. Cvilikienė įspėjo, kad pirkinių atidėliojimas iki paskutinių minučių gali dar labiau išauginti biudžetą. Remiantis apklausomis, lietuviai dovanoms šventiniu laikotarpiu išleidžia maždaug 150–200 eurų, o dar tiek pat skiria šventiniam stalui. Šios sumos kasmet didėja, nes brangsta ir dovanos. Jos vertinimu, pradėti planuoti pirkinius bent lapkritį jau būtų geras sprendimas.

Prekybininkai tikisi aktyvių lapkričio ir gruodžio

Juodasis penktadienis reikšmingas ne tik pirkėjams, bet ir mažmeninės prekybos sektoriui. „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas prognozavo, kad šių metų išpardavimai Lietuvos mažmeninės prekybos augimą gali padidinti maždaug 0,7–0,8 proc. punkto.

Vartojimą gali riboti energijos kainos. Europoje pabrangusios dujos, prasidėjęs šildymo sezonas ir brangesni degalai didina kasdienes gyventojų išlaidas, todėl daliai žmonių gali likti mažiau pinigų nebūtiniems pirkiniams.

Vis dėlto A. Izgorodinas mano, kad išpardavimus gali paskatinti dar neišleistos dalies gyventojų iš pensijų kaupimo atsiimtos lėšos. Prie vartojimo taip pat turėtų prisidėti stiprus Lietuvos ekonomikos ciklas, aukštas vartotojų pasitikėjimas ir augančios pajamos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *