Lapkričio 7-ąją, šeštadienį, Krokuvos centrinėje aikštėje įvykdytas kruvinas išpuolis, per kurį, kaip nurodoma, žuvo šeši žmonės. 24-erių įtariamasis Michalas Oksinskis per susirėmimą su policija buvo pašautas ir sunkiai sužeistas, o šįryt mirė Lenkijos ligoninėje.
Michalas Oksinskis (nuotr. iš socialinių tinklų, 123rf.com)
Šią istoriją dar labiau sukrečia įtarimai, kad prieš viešą išpuolį jaunuolis Švento Kryžiaus Ostrovece, maždaug už 150 km į šiaurės rytus nuo Krokuvos esančiame mieste, galėjo nužudyti savo šeimos narius – mamą, seserį ir tėvą.
Siekdamas daugiau sužinoti apie mirusį jaunuolį, naujienų portalas tv3.lt kreipėsi į veidoskaitininką ir knygų autorių Armandą Kažerską. Jis pasidalijo, ką, jo vertinimu, galima įžvelgti M. Oksinskio veide.
Veidoskaita nėra mokslo bendruomenės pripažintas mokslinis metodas. Todėl šiame straipsnyje pateikiami vertinimai yra pašnekovo nuomonė, o ne objektyvūs faktai ar moksliškai patvirtintos išvados.
Veide neįžvelgė polinkio į žiaurumą
Analizuodamas jauno vyro veido bruožus ir lygindamas juos su kitų rezonansinių bylų veikėjų bruožais, A. Kažerskas teigė nematantis itin ryškių neigiamų požymių.
Jo teigimu, M. Oksinskio veide nėra išskirtinių bruožų, kurie leistų daryti išvadą, kad jis iš prigimties buvo linkęs į žiaurumą ar kraštutinį elgesį.
Pašnekovas jaunuolį apibūdino kaip užsispyrusį, revoliucingą ir kantrų žmogų, gebėjusį sistemingai stebėti bei suprasti aplinką. A. Kažersko vertinimu, būtent todėl įvykiai esą atrodo dar labiau netikėti.
Jeigu pasitvirtintų, kad M. Oksinskis pirmiausia nušovė šeimos narius, o vėliau organizuotai ir ryžtingai tęsė veiksmus, tai, pasak veidoskaitininko, rodytų ne staigų emocinį protrūkį, o apgalvotą ir nuoseklų sprendimą, nepaisant jo žiaurumo.
A. Kažerskas taip pat sakė, kad panašių savybių turinčių jaunuolių šiandien nemažai yra tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Jo manymu, laiku nukreiptos M. Oksinskio savybės galėjo būti panaudotos konstruktyviai, pavyzdžiui, veikloje kariuomenėje.
Veidoskaitininkas svarstė, kad ankstesnis patekimas į kitokią organizaciją galėjo pakeisti situacijos eigą. Jis taip pat teigė, jog M. Oksinskis galėjo domėtis radikalesnėmis idėjomis, tačiau pabrėžė, kad jaunystėje toks domėjimasis nėra išskirtinis – daugelis jaunuolių ieško savęs ir išbando įvairias, taip pat ir radikalesnes, pažiūras.
Uždaras, bet ne visiškas atsiskyrėlis
Kaimynai jaunuolį apibūdino kaip tylų ir uždarą, tačiau A. Kažerskas su tokiu vertinimu sutiko ne visiškai. Jo manymu, M. Oksinskis galėjo atsiverti vienam ar keliems artimiems žmonėms.
Veidoskaitininko teigimu, veide nebuvo požymių, leidžiančių jį laikyti visišku intravertu. Proporcingai vertindamas jo savybes, A. Kažerskas nurodė, kad apie 60 proc. jų galėjo būti intravertiškos, o 40 proc. – ekstravertiškos.
Pašnekovas spėjo, kad jaunuolis galėjo turėti artimų žmonių ir nemažai bendrauti internetu. Jo manymu, virtualus ryšys galėjo tapti viena iš problemos dalių, nes bendravimas internete neatstoja gyvo žmogiško kontakto ir kartais lemia keistų elgesio modelių susiformavimą.
A. Kažerskas manė, kad M. Oksinskis galėjo nuoširdžiai bendrauti bent su vienu ar keliais žmonėmis, galbūt anonimiškai arba internetinėse bendruomenėse. Todėl, jo vertinimu, jaunuolis nebuvo visiškas atsiskyrėlis, kuriam rūpėjo tik jis pats.
Specialistas taip pat svarstė, kad mokykloje M. Oksinskiui galėjo būti sunku pritapti dėl užsispyrimo ir revoliucingo charakterio. Jam galėjo būti sudėtinga aklai paklusti autoritetams.
Vis dėlto nenoras bendrauti su aplinka, pasak A. Kažersko, nebūtinai reiškė socialinių įgūdžių stoką. Tai galėjo būti sąmoningas pasirinkimas nebendrauti su žmonėmis, kurių pažiūroms jis nepritarė.
Pašnekovo nuomone, jaunuolis bendravo su tais, su kuriais norėjo, ir taip, kaip pats norėjo. Jis spėjo, kad M. Oksinskiui galėjo nepasisekti laiku rasti išmintingą bendruomenę ar žmonių ratą, kuriame būtų daugiau žmogiškos šilumos ir teigiamų autoritetų.
Galimą lūžį siejo su gyvenimo aplinkybėmis
A. Kažerskas teigė nemanantis, kad M. Oksinskis nuo vaikystės galėjo mėgautis žiaurumu. Jis palygino tokį atvejį su žmonėmis, kurie dar nuo mažens skriaudžia gyvūnus ir mėgaujasi jų kančia, ir sakė, kad šio jaunuolio situacija, jo vertinimu, galėjo būti kitokia.
Veidoskaitininkas svarstė, kad tam tikru gyvenimo laikotarpiu M. Oksinskį galėjo stipriai paveikti konkretūs įvykiai ar aplinkybės. Jo manymu, jaunuolis galėjo laiku negauti reikiamos pagalbos arba neturėti stiprių žmogiškų autoritetų, kuriais galėtų sekti.
A. Kažerskas taip pat neatmetė galimų problemų santykyje su tėvu, tačiau pabrėžė, kad dabar, žinant įvykių baigtį, lengva vertinti situaciją retrospektyviai. Jo teigimu, M. Oksinskiui galėjo trūkti gerų mokytojų ir žmonių, kurie būtų nukreipę jį civilizuotesne kryptimi.
Pašnekovas pridūrė, kad šaltakraujiškas žmogus, jo manymu, galėjo būti ne gimęs, o tapęs. Jis teigė M. Oksinskio veide įžvelgęs bruožų, siejamų su sistemingumu, kantrybe ir gebėjimu nuosekliai siekti savo tikslų.
Nors, A. Kažersko vertinimu, jaunuolis nebuvo tiesmukas ar agresyvus, jis galėjo gebėti išlaukti, veikti apgalvotai ir atkakliai laikytis to, kuo tikėjo.
Tėvus ragino atkreipti dėmesį į vaikų aplinką
Pokalbio pabaigoje A. Kažerskas pabrėžė, kad panašių savybių turinčių jaunuolių yra nemažai. Todėl jis paragino tėvus būti dėmesingus, jei jų vaikai ima domėtis radikaliomis politinėmis idėjomis ar gotiškąja kultūra.
Jo manymu, tokiais atvejais verta ieškoti alternatyvios veiklos, kuri padėtų jauno žmogaus energiją nukreipti kita linkme. Tai galėtų būti menas, sunkesnė muzika ar kita kūrybinė veikla.
Pašnekovas taip pat paminėjo Šaulių sąjungą ir kitas sukarintas organizacijas tiems, kurie nenori rinktis profesionalios karinės karjeros.
A. Kažersko teigimu, svarbiausia jaunuoliui laiku rasti išmintingą mokytoją ir autoritetą. Tada jo jėga bei jaunatviškas maksimalizmas galėtų būti nukreipti į kūrybą, saviraišką, apsaugą ir tarnystę bendruomenei, o ne į savidestrukciją.
