Landsbergis perspėja dėl URM žingsnio: Lietuva galėjo tapti Pekino reikalavimų vykdytoja

Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Užsienio reikalų ministerija, Taivaniečių atstovybei įteikusi neformalų reikalavimų dokumentą, Taipėjui perdavė Pekino lūkesčius.

Interviu naujienų portalui LRT.lt jis sakė, kad ši situacija esą yra Kinijos iniciatyva, o Lietuva joje atlieka tarpininko vaidmenį. G. Landsbergio vertinimu, taip valstybė, savarankiškai formuojanti užsienio politiką, gali virsti šalimi, vykdančia nedraugiškos valstybės reikalavimus.

Buvęs ministras teigė sulaukęs signalų, jog Kinija galimai reikalauja, kad Taivaniečių atstovybė apskritai nebeveiktų Lietuvoje. Anot jo, Pekinas gali siekti, kad atkuriant visaverčius santykius Taivano Lietuvoje neliktų.

Vis dėlto G. Landsbergis pabrėžė negalintis patikrinti, ar toks reikalavimas Kinijos buvo oficialiai pateiktas. Jis neatmetė, kad tai galėtų būti vienas iš Pekino lūkesčių.

Jo teigimu, siekiant atkurti diplomatinius santykius, reikalavimai gali būti teikiami etapais: iš pradžių būtų keliamas klausimas dėl atstovybės pavadinimo, vėliau – dėl jos veiklos, o dar vėliau galėtų būti reikalaujama keisti diplomatinio atstovavimo lygį.

G. Landsbergis taip pat svarstė, kad Kinijai nesutikus atnaujinti santykių, atsakomybė galėtų tekti užsienio reikalų ministrui. Kartu jis įspėjo, kad Lietuva gali daryti spaudimą Taivanui, jei Pekinas iškeltų itin aukštus reikalavimus.

Buvusio ministro vertinimu, tokia Lietuvos laikysena gali susilpninti šalies patikimumą Taivano ir kitų tarptautinių partnerių akyse.

ELTA primena, kad, portalo „Delfi“ duomenimis, rugsėjo 24 d. URM atstovai Taivaniečių atstovybės vadovei Constance H. Wang perdavė neformalų dokumentą. Jame Taivano buvo paprašyta iki spalio 1 d. pakeisti Vilniuje veikiančios atstovybės pavadinimą.

Už pavadinimo pakeitimą Taivano pusei esą buvo siūloma pasirašyti susitarimą dėl investicijų perspektyvų ir pradėti derybas dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo.

Taivaniečių atstovybė Lietuvoje buvo atidaryta 2021 m. pabaigoje. Po to Vilniaus ir Pekino santykiai smarkiai pablogėjo, o Kinija Lietuvai pritaikė diplomatinius ir ekonominius ribojimus. Dabartinės Vyriausybės programoje numatyta siekti diplomatinių santykių su Kinija normalizavimo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *