Rusijos delegacijos trišalėse Maskvos, Jungtinių Valstijų ir Ukrainos derybose vadovas Vladimiras Medinskis po susitikimų Abu Dabyje priminė 2021 metais NATO ir Vakarams pateiktus Rusijos reikalavimus. Jis taip pat kritikavo Europos šalis ir paskelbė, kad Rusija bei Ukraina susitarė dėl plataus masto apsikeitimo belaisviais.
Kol kas nebuvo pranešta apie konkrečius derybų sprendimus, taip pat neatskleista, kokie tikslūs klausimai buvo svarstomi.
V. Medinskis teigė, kad karas Ukrainoje esą parodė po Jaltos ir Potsdamo veikiančios Europos saugumo sistemos trūkumus. Jo vertinimu, problema esanti ne vien Ukrainoje, todėl, kaip jis sakė, neužtektų apsiriboti laikinais sprendimais. Pasak Rusijos delegacijos vadovo, derybose, dalyvaujant JAV atstovams, šalys apsikeitė savo pozicijomis dėl Europos saugumo.
V. Medinskis taip pat pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė dėl didelio masto belaisvių mainų, o daugiau informacijos turėtų būti paskelbta artimiausiu metu. Jis teigė, kad klausimas dėl saugumo po, jo žodžiais, neišvengiamos Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigos yra pagrįstas, ir pridūrė, kad šiuo klausimu esą pavyko pasiekti tam tikrą supratimą.
Vėl priminė 2021 metų reikalavimus
Kalbėdamas apie Europos saugumo architektūrą, V. Medinskis nurodė, kad Rusija poreikį kurti naują ir, jos vertinimu, teisingą saugumo sistemą kėlė ne kartą. Jis priminė 2008 metais siūlytą Europos saugumo projektą, taip pat 2021-aisiais NATO, Jungtinėms Valstijoms ir Europos šalims išsiųstus dokumentus.
Rusijos delegacijos vadovas teigė, kad po kelerius metus trukusio laikotarpio ši tema pagaliau sulaukė daugiau dėmesio ir supratimo, jog ją būtina spręsti. Tokius pareiškimus jis išsakė po dviejų dienų derybų Saudo Arabijoje dėl Rusijos karo prieš Ukrainą sureguliavimo.
2021 metų gruodį Maskva JAV ir NATO pateikė vadinamųjų saugumo garantijų reikalavimus. Rusija siekė, kad būtų teisiškai įtvirtintas tolesnės Aljanso plėtros, pirmiausia Ukrainos prisijungimo, atsisakymas. Taip pat reikalauta neleisti dislokuoti NATO karių ir ginkluotės valstybėse, įstojusiose į Aljansą po 1997 metų, bei nutraukti karinį bendradarbiavimą su Ukraina.
Tokie reikalavimai iš esmės reiškė Maskvos siekį peržiūrėti Europos saugumo sistemą ir sumažinti NATO karinį buvimą Rytų Europoje iki 1997 metų lygio.
Po 1997 metų į NATO įstojo nemažai valstybių. 1999 metais Aljanso narėmis tapo Čekija, Vengrija ir Lenkija. 2004 metais prie NATO prisijungė Lietuva, Bulgarija, Estija, Latvija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija. 2009 metais įstojo Albanija bei Kroatija, 2017 metais – Juodkalnija, 2020 metais – Šiaurės Makedonija. 2023 ir 2024 metais Aljanso narėmis tapo Suomija ir Švedija.
