Didėjant į Lietuvą atvykstančių migrantų skaičiui ir verslui raginant didinti jų įsivežimo galimybes, kovos su prekyba žmonėmis organizacijos bei profesinės sąjungos įspėja apie plačiai paplitusį užsieniečių išnaudojimą.
Organizacijų teigimu, trečiųjų šalių piliečiai, į Lietuvą atvykę tikėdamiesi užsidirbti ir gimtinėse palikę šeimas, kartais netenka pasų ar leidimų gyventi. Jie gali būti verčiami dirbti ne tą darbą, dėl kurio susitarė, dirbti viršvalandžius ar mokėti įvairias baudas.
Taip pat nurodoma, kad sutartys su užsieniečiais neretai sudaromos vien lietuvių kalba. Kai kuriais atvejais pasirašomi ne darbo, o rangos susitarimai, todėl darbuotojui nusprendus išeiti iš darbo gali būti pateikiami reikalavimai atlyginti tariamus nuostolius.
„Pas mus – pagalbą teikiančias organizacijas ir profesines sąjungas – nenutrūkstama vorele ateina tie patys migrantai, jau išnaudoti, prašyti pagalbos“, – Seime vykusioje spaudos konferencijoje sakė Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parlamentaras Tomas Tomilinas teigė, kad valdantieji ketina spręsti užsieniečių išnaudojimo darbo rinkoje problemą.
Jo vertinimu, dėl didelių migracijos mastų visuomenė turi pagrindo nerimauti, todėl migracijos politiką būtina sutvarkyti ir racionaliai reguliuoti.
Darbuotojams gresia didelės baudos
Profesinių sąjungų aljanso pirmininkas Audrius Cuzanauskas pasakojo, kad į Lietuvą atvykę trečiųjų šalių piliečiai patiria finansinį spaudimą. Kaip pavyzdį jis nurodė logistikos įmonėje „Rosteka“ dirbusį brazilą: jo sutartyje buvo numatyta, kad neišdirbęs įmonėje dvejų metų darbuotojas taps skolingas 10 tūkst. eurų.
A. Cuzanausko teigimu, dar vienam migrantui dėl įvairių darbdavio nustatytų darbo pažeidimų vienai Lietuvoje veikiančiai bendrovei esą priskirta 265 tūkst. eurų skola.
Profesinių sąjungų atstovas sakė, kad viešumą pasiekia tik pavieniai itin skaudūs atvejai, nors jų gali būti šimtai tūkstančių. Jo teigimu, stebint darbo migrantų atvykimo ir išvykimo rodiklius matyti, kad 30–40 proc. žmonių iš Lietuvos pabėga neatlaikę darbo santykių ir išnaudojimo.
Pasak A. Cuzanausko, užsieniečiai susiduria su problemomis ir didelėse, gerai žinomose įmonėse, kur dirba nedeklaruojamus viršvalandžius.
Jis minėjo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus, kuriuose, remiantis dokumentais, darbuotojams šaldytuvuose numatomi 200–328 darbo valandų per mėnesį grafikai.
Su išnaudojimu susidūrę migrantai, anot jo, dažnai nežino, į ką kreiptis, o pagalbos paieškas apsunkina kalbos barjeras.
Organizacijos „Filipino Community in Lithuania“ vadovas Andrius Markevičius teigė, kad darbuotojai neretai negauna algalapių. Todėl jiems sunku suprasti, už ką iš atlyginimo išskaičiuojami pinigai.
Jis taip pat nurodė, kad iš kai kurių darbuotojų paimami pasai ir leidimai laikinai gyventi. A. Markevičiaus teigimu, tokie žmonės yra itin pažeidžiami ir įbauginti.
Darbo sutartį pakeičia rangos susitarimas
Gegužės 1-osios profesinės sąjungos vadovas Emilis Starodubovas teigė, kad dalis darbdavių su užsieniečiais pasirašo ne darbo, o rangos sutartis.
Anot jo, šie dokumentai dažnai būna surašyti tik lietuviškai, o darbuotojams neleidžiama pasiimti jų kopijos ar sutarties nufotografuoti.
E. Starodubovas pasakojo apie atvejį, kai tokį susitarimą turėjęs darbuotojas nusprendė teisėtai nutraukti darbą. Tuomet darbdavys jam pateikė oficialų ikiteisminį reikalavimą.
Jame, pasak profesinės sąjungos vadovo, buvo nurodyta, kad ne įmonė skolinga darbuotojui, o pats darbuotojas turi sumokėti įmonei baudą už esą patirtus nuostolius.
Institucijos raginamos geriau ginti migrantus
A. Cuzanausko vertinimu, darbdaviai mato, kad Lietuvoje už pažeidimus dažnai nesulaukia atsakomybės. Jis teigė, jog Lietuvos transporto saugos administracija, Užimtumo tarnyba, Darbo inspekcija ir kitos institucijos neužtikrina pakankamos užsieniečių darbuotojų teisių apsaugos.
Profesinių sąjungų aljanso pirmininko nuomone, tokių pažeidimų būtų mažiau, jei jie būtų tinkamai tikrinami ir nustatomi.
Organizacijų atstovai ragino institucijas, prižiūrinčias darbo migraciją, gerinti užsieniečių galimybes gauti teisinę pagalbą. Tai esą padėtų jiems veiksmingiau ginti savo interesus prieš advokatus galinčius samdyti darbdavius.
Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vedėja Aurelija Baltikauskaitė pabrėžė, kad institucijose reikia stiprinti kompetencijas. Anot jos, išnaudojimo atvejai turi būti atpažįstami ir įvardijami pagal tikrąją jų esmę, o ne laikomi vien darbo santykių klausimais.
T. Tomilinas sakė, kad migracijos politikoje reikia daugiau tvarkos ir kad bus ieškoma būdų užkirsti kelią žmonių išnaudojimui darbo rinkoje. Konkrečių pasiūlymų parlamentaras nepateikė, tačiau tikino, kad šia tema bus pradėta dirbti labai rimtai.
Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną Lietuvoje leidimus gyventi turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių. Apie 108 tūkst. jų leidimus buvo gavę darbo pagrindu. Metų pradžioje tokių užsieniečių buvo apie 175 tūkst.
Verslas, ypač logistikos sektorius, ne kartą prašė didinti leidžiamų įsivežti nekvalifikuotų darbuotojų kvotą. Šiemet nustatyta 24,7 tūkst. vietų kvota buvo išnaudota rugsėjo 7 dieną.
Pramonininkų konfederacijos skaičiavimu, neužpildytos darbo vietos šiemet Lietuvos ekonomikai gali kainuoti apie 100–150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto, o 2027 metais nuostoliai gali siekti apie 550 mln. eurų.
