Praėjus parai po kelių Rusijos smūgių Ukrainos kaimui, žuvo 33 žmonės, o daugiau nei 50 gyventojų vis dar gali būti įstrigę po griuvėsiais. Tai antradienį Berlyne pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, išpuolį pavadinęs viena baisiausių Maskvos atakų per visą karą.
Rusija Ukrainą atakavo pirmadienį ir antradienį – netrukus po to, kai savaitgalį baigėsi retos šalių paliaubos. Smūgiai sumažino viltis, kad kitą savaitę Abu Dabyje vyksiančiose JAV vadovaujamose derybose pavyks pasiekti proveržį.
Pietryčiuose esančiame pafrontės kaime Komyšuvachoje gelbėtojai toliau dirbo prie buvusio mokyklos pastato. Ukrainos teigimu, jame kiekvieną pirmadienį buvo dalijama humanitarinė pagalba, kai į pastatą smogė Rusijos pajėgos.
V. Zelenskis nurodė, kad per vieną smūgį žuvo 33 žmonės, penki buvo išgelbėti, tačiau daugiau kaip 50 asmenų dar gali būti po nuolaužomis. Ukrainos prezidentas šį išpuolį įvardijo kaip vienas didžiausių Rusijos surengtų žudynių per karą.
Ataka įvykdyta praėjus kelioms valandoms po to, kai Chersono srityje kelias dienas galiojo paliaubos. Jos leido surengti retą humanitarinę operaciją.
V. Zelenskis taip pat pranešė, kad antradienį Rusijai smogus į ligoninę Charkive buvo sužeista dešimtys žmonių. Ukrainos pareigūnai informavo apie dar keturis kitose šalies vietose žuvusius asmenis.
V. Zelenskis, Kremlius ir Vašingtonas patvirtino, kad jų atstovai lapkričio 10–11 dienomis susitiks Abu Dabyje. Tai bus pirmosios visų trijų šalių derybos nuo vasario.
Antradienį Berlyne viešėjęs Ukrainos prezidentas išreiškė viltį, kad šis susitikimas taps žingsniu jo tiesioginių derybų su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu link. V. Zelenskis teigė tikintis, kad darbas trišaliu formatu ir kiti diplomatiniai veiksmai sudarys sąlygas lyderių susitikimui.
Ukrainos prezidentas ne kartą ragino susitikti su V. Putinu. Pastarasis 2022 metais pasiuntė Rusijos kariuomenę į Ukrainą, taip pradėdamas didžiausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo. Vis dėlto V. Putinas ne kartą atsisakė tiesioginių susitikimų su V. Zelenskiu.
Šalia Ukrainos prezidento kalbėjęs Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pareiškė nematantis jokių požymių, kad Rusija būtų pasirengusi rimtai derėtis dėl invazijos užbaigimo. Jo teigimu, Maskva turi pagaliau įsitraukti į derybas dėl paliaubų ir vėlesnio taikos susitarimo, tačiau kol kas to nevyksta.
„Ukraina turi sėdėti prie stalo“
Kyjivas ir Europos sąjungininkės nerimauja, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali palaikyti Kremliaus poziciją. Tokias abejones sustiprino jo neseniai su V. Putinu sudarytas susitarimas dėl dyzelino tiekimo ir kritika V. Zelenskiui.
F. Merzas teigė, kad jei D. Trumpas pakviestų V. Putiną į Majamyje vyksiantį Didžiojo dvidešimtuko (G20) aukščiausiojo lygio susitikimą, jame turėtų dalyvauti ir V. Zelenskis. Kancleris pabrėžė, kad kalbant apie Ukrainą jos prezidentas privalo būti prie derybų stalo.
Praėjusią savaitę Chersono srityje galiojusios paliaubos buvo pasiektos padedant JAV pirmajai poniai Melanijai Trump. Jos suteikė vilties, kad karą bus įmanoma užbaigti diplomatinėmis derybomis.
V. Zelenskis sakė, kad Kyjivas pasiūlė Maskvai paliaubas pratęsti ir išplėsti, tačiau netrukus Rusija atsakė mirtinais smūgiais. Pasak jo, vietoj paliaubų Ukraina sulaukė naujų apšaudymų, atakų ir žudynių.
F. Merzas teigė, kad ugnies nutraukimas Chersono srityje galėjo tapti modeliu kitoms paliauboms, tačiau Rusija iki šiol atkakliai tam priešinasi.
Derybos Briuselyje
Vokietijos kancleris pareiškė, kad žinia Rusijai yra aiški – atėjo laikas užbaigti karą. Jo vadovaujama Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos karinės ir finansinės paramos teikėjų.
V. Putinas ne kartą sakė, kad Rusija nenori laikinų paliaubų Ukrainoje. Maskva, jo teigimu, ketina jėga užimti likusią Rytų Ukrainos dalį.
D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas pranešė, kad JAV derybininkai trečiadienį Briuselyje susitiks su Europos ir NATO atstovais.
Europos Komisijos duomenimis, susitikime dalyvaus Ukrainos, Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, NATO ir Pasaulio banko atstovai.
Tuo metu Maskvos meras Sergejus Sobianinas pranešė, kad buvo sunaikinta beveik 500 dronų, skridusių sostinės regiono link.
Atakos vyko tuo metu, kai Jungtinė Karalystė ir Prancūzija paskelbė, kad šį mėnesį apie 2,8 tūkst. karių iš 10 Europos valstybių surengs Ukrainai remti skirtas karines pratybas.
Lenkijoje kariai dalyvaus pirmosiose naujų tarptautinių pajėgų pratybose. Šios pajėgos galėtų būti dislokuotos pasiekus susitarimą dėl paliaubų.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas antradienį taip pat pranešė, kad jo šalis naktį užkirto kelią galimai provokacijai pasienyje su Rusijos Kaliningrado sritimi.
