Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvai įteisinti mišrų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Pagal siūlomą modelį ligoninėms būtų mokama ne tik už faktiškai suteiktas paslaugas, bet ir skiriamas papildomas fiksuotas metinis mokėjimas tam tikrų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti.
Už įstatymo pataisas balsavo 49 Seimo nariai, 12 buvo prieš, o 13 parlamentarų susilaikė.
Tolesniam svarstymui projektas perduotas Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Seime jį numatoma svarstyti gruodžio 15 dieną.
Finansavimas būtų susiejamas ne tik su suteiktų paslaugų skaičiumi
Siūloma, kad papildomo fiksuoto mokėjimo dydžio nustatymo metodiką ir konkrečių, tarpusavyje susijusių profilių asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašą reglamentuotų Vyriausybės patvirtinta tvarka.
Prezidento teigimu, toks reguliavimas sudarytų teisines prielaidas užtikrinti PSDF lėšomis finansuojamų stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų teikimą tuo metu, kai mažėja pacientų srautai ir bendra suteikiamų sveikatos paslaugų apimtis. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimai būtų ypač svarbūs siekiant išsaugoti paslaugų prieinamumą ir kokybę regiono bei rajono viešojo sektoriaus gydymo įstaigose.
Dokumente pažymima, kad mišrus finansavimo būdas sveikatos sistemoje jau taikomas atsiskaitant už skubiosios medicinos pagalbos ir šeimos gydytojo paslaugas. Vis dėlto Sveikatos draudimo įstatyme jis nėra aiškiai reglamentuotas, nes šiuo metu numatomas mokėjimas už konkrečiai suteiktas paslaugas pagal draudžiamojo įvykio faktą.
Aiškinamajame rašte teigiama, kad siūloma pataisa ir ją lydėsiantys poįstatyminiai aktai suteiktų procesui daugiau aiškumo bei skaidrumo. Gydymo įstaigoms tai esą padėtų užtikrinti didesnį finansinį stabilumą ir ilgesniam laikotarpiui planuoti veiklos kryptis, investicijas į infrastruktūrą bei darbuotojų kompetencijų stiprinimą.
Taip pat pabrėžiama, kad pakeitimas būtų susijęs su tolygesniu kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumu visoje Lietuvoje, neatsižvelgiant į gyventojų gyvenamąją vietą. Dokumente nurodoma, jog tai galėtų prisidėti prie tvaresnės regionų plėtros, sumažinti sveikatos paslaugų prieinamumo skirtumus tarp miesto ir kaimo gyventojų bei pagerinti bendrus šalies sveikatos rodiklius, įskaitant vidutinę ir sveiko gyvenimo trukmę bei išvengiamo mirtingumo mastą.
Kaip ligoninės finansuojamos dabar?
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką PSDF lėšos planuojamos remiantis fiksuotu įkainiu už konkretų draudžiamąjį įvykį. Jei teikiant paslaugas viršijamas su Valstybine ligonių kasa (VLK) sutartyje numatytas jų skaičius, už papildomą apimtį mokama tik iš dalies arba ji apskritai nefinansuojama.
Mišrus atsiskaitymo modelis jau taikomas prioritetinėms paslaugoms, tarp jų skubiajai medicinos pagalbai ir šeimos gydytojo konsultacijoms. Be to, svarbūs gydymo įstaigų padaliniai ir paslaugų grupės papildomai finansuojami atsižvelgiant į poreikį ir turimas galimybes.
