Seimas po pateikimo pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlomoms pataisoms, kuriomis būtų įteisintas mišrus stacionarinių aktyviojo gydymo paslaugų finansavimo modelis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto. Pagal jį ligoninėms būtų mokama ir už faktiškai suteiktas paslaugas, ir skiriamas papildomas fiksuotas metinis finansavimas tam tikrų profilių paslaugų prieinamumui užtikrinti.
Už įstatymo pataisas balsavo 49 Seimo nariai, 12 buvo prieš, o 13 parlamentarų susilaikė.
Projektą toliau nagrinės Seimo Sveikatos reikalų komitetas. Pateiktas dokumentas Seime turėtų būti svarstomas gruodžio 15 dieną.
Numatomas dviejų dalių apmokėjimas
Siūloma, kad papildomo fiksuoto mokėjimo apskaičiavimo metodika ir konkrečių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, priskiriamų susijusiems profiliams, sąrašas būtų nustatyti Vyriausybės patvirtinta tvarka.
Prezidento teigimu, toks reguliavimas sudarytų teisines prielaidas finansuoti PSDF lėšomis apmokamas stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas net ir mažėjant pacientų srautams bei bendram suteikiamų sveikatos paslaugų skaičiui. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad pakeitimai ypač svarbūs siekiant išlaikyti paslaugų prieinamumą ir kokybę regionų bei rajonų viešojo sektoriaus gydymo įstaigose.
Aiškinamajame rašte primenama, kad mišrus finansavimo modelis jau taikomas apmokant skubiosios medicinos pagalbos ir šeimos gydytojų paslaugas. Vis dėlto Sveikatos draudimo įstatyme jis nėra aiškiai reglamentuotas, nes dabar numatytas atsiskaitymas pagal konkretaus draudžiamojo įvykio faktą.
Teigiama, kad siūloma įstatymo pataisa ir ją įgyvendinsiantys poįstatyminiai teisės aktai suteiktų sistemai daugiau aiškumo bei skaidrumo. Gydymo įstaigoms tai esą užtikrintų didesnį stabilumą ir leistų ilgesniam laikotarpiui planuoti veiklą, investicijas į infrastruktūrą bei darbuotojų kompetencijų stiprinimą.
Dokumente taip pat pabrėžiama, kad pakeitimas padėtų įgyvendinti privalomojo sveikatos draudimo teisumo principą – sudarytų sąlygas tolygiau užtikrinti kokybiškų paslaugų prieinamumą visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo gyventojų gyvenamosios vietos. Tikimasi, kad tai prisidėtų prie tvaresnės regionų raidos.
Pasak projekto rengėjų, rajonų savivaldybių gyventojams sveikatos paslaugos taptų lengviau prieinamos, mažėtų skirtumas tarp miesto ir kaimo gyventojams teikiamų viešųjų paslaugų. Taip pat būtų siekiama gerinti bendrus Lietuvos sveikatos rodiklius, įskaitant vidutinę ir sveiko gyvenimo trukmę bei išvengiamo mirtingumo mastą.
Kaip paslaugos finansuojamos dabar?
Šiuo metu PSDF biudžeto finansavimas grindžiamas konkrečiam draudžiamajam įvykiui nustatytu fiksuotu įkainiu. Jeigu gydymo įstaiga suteikia daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyje su Valstybine ligonių kasa (VLK), už viršytą kiekį gali būti mokama tik iš dalies arba tokios paslaugos gali likti neapmokėtos.
Mišrus apmokėjimas jau taikomas prioritetinėms paslaugoms, tarp jų – skubiajai medicinos pagalbai ir šeimos gydytojų konsultacijoms. Be to, svarbūs gydymo įstaigų padaliniai ir paslaugų grupės papildomai finansuojami atsižvelgiant į poreikį bei turimas galimybes.
