Lietuvos bankas perspėja dėl biudžeto: kokios lengvatos kelia daugiausia klausimų ir kas laukia kainų?

Lietuvos bankas įspėja, kad Vyriausybė kitąmet gali nesurinkti suplanuotų mokesčių pajamų, o neplanuotų išlaidų sąrašas toliau plečiasi. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus TV3 Žinių laidoje „Dienos komentaras“ aptarė galimą biudžeto deficitą, mokestinių lengvatų būtinybę ir valstybės sprendimų poveikį infliacijai.

Deficitas gali būti didesnis nei numatyta

Finansų ministerijos aiškinamajame rašte papildomos pajamos, siejamos su geresniu mokesčių administravimu, pateikiamos kaip lūkestis. Tačiau, pasak G. Šimkaus, vien tikėtis didesnio surinkimo nepakanka – tokios pajamos turėtų būti vertinamos kaip teigiama rizika, galinti maloniai nustebinti, o ne kaip garantuotas šaltinis, kurio lėšas jau galima planuoti išleisti.

Biudžeto projekte taip pat nėra įtrauktos kai kurios galimos išlaidos, nors ankstesniais metais jos vis atsirasdavo. Tarp jų – parama Ukrainai, Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams ir su geležinkeliais susijusios išlaidos.

Dar vienas veiksnys – statistinis kai kurių rodiklių perklasifikavimas. Nors tai iš esmės nekeičia pinigų srautų, dėl tokio sprendimo gali pasikeisti šalies finansinių rodiklių vaizdas užsienio investuotojams.

Didėjančią skolą reikės platinti finansų rinkose, todėl investuotojai vertins Lietuvos kreditingumą ir galimybes skolą grąžinti. Kadangi Lietuvai pradėta taikyti perviršinio deficito procedūra, tai rodo, kad valstybė išleidžia gerokai daugiau, nei surenka. Dėl to gali didėti palūkanų normos.

Vis dėlto istoriniai duomenys rodo, kad kasmet lieka nepanaudota maždaug 0,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) asignavimų. Lietuvos bankas tai vertina kaip teigiamą riziką. Įvertinusi visus veiksnius, Finansų ministerija ir Vyriausybė kitų metų biudžeto deficitą prognozuoja sieksiant 3,8 proc., o Lietuvos bankas skaičiuoja, kad jis gali sudaryti 4,2 proc.

Siūloma iš naujo įvertinti mokestines lengvatas

G. Šimkus teigė, kad mokestinių lengvatų atsisakymas galėtų teigiamai paveikti biudžeto pajamas, tačiau vienos priemonės, galinčios iš karto išspręsti valstybės finansines problemas, nėra.

Pasak jo, Lietuva privalo stiprinti gynybą, o nacionalinio saugumo požiūriu svarbus ne tik karinis, bet ir finansinis atsparumas. Išaugus poreikiams, būtina ieškoti papildomų pajamų šaltinių.

Diskutuojama ir apie akcizų didinimą degalams, tabakui, alkoholiui bei cukrui. Lietuvos banko vadovo vertinimu, pajamos į biudžetą turėtų būti renkamos iš skirtingų šaltinių. Todėl pirmiausia reikėtų klausti ne to, ar konkrečios priemonės pakanka, o ar pati mokestinė lengvata apskritai reikalinga.

Kaip pavyzdį G. Šimkus nurodė gyventojų pajamų mokesčio lengvatą dovanoms, darbdavio dovanoms ir loterijų laimėjimams. Jis taip pat atkreipė dėmesį į, jo vertinimu, ekonomiškai nepagrįstą lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms, nepasiekusioms nustatyto darbuotojų skaičiaus ar apyvartos. Tokia sistema, pasak jo, gali neskatinti įmonių augti, nes mažesnės įmonės moka mažiau.

Diskusijų kelia ir nekilnojamojo turto mokestis. Lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuvoje iš šio mokesčio surenkamos pajamos, palyginti su BVP, kai kuriais atvejais yra mažesnės. Apskritai iš mokesčių gaunamų biudžeto pajamų dalis Lietuvoje yra viena mažiausių Europos Sąjungoje.

Infliacija mažės, tačiau biudžeto sprendimai ją didins

G. Šimkus prognozavo, kad infliacija turėtų rimti. Tam įtakos turės bazės efektai: šiemet kainų lygį smarkiai veikė išaugusios energijos kainos, tačiau kitąmet šis poveikis turėtų silpnėti.

Kita vertus, Lietuvos ekonomika šiuo metu veikia ties potencialo ir turimų išteklių riba. Laisvų gamybos pajėgumų, kuriuos būtų galima panaudoti į ekonomiką įliejus papildomų pinigų, nėra. Todėl didėjant paklausai, o ekonomikos apimtims išliekant panašioms, papildomos lėšos gali virsti didesnėmis kainomis ir infliacija.

Apibendrinęs Lietuvos banko vertinimą, G. Šimkus nurodė, kad biudžeto sprendimai kasmet prie infliacijos gali pridėti iki 1 procentinio punkto. Vis dėlto tai neturėtų kelti grėsmės kainų stabilumui: palyginti su dabartiniu maždaug 6 proc. lygiu, infliacija turėtų mažėti. Ilguoju laikotarpiu, 2029 metais, ji turėtų grįžti į įprastą 2,5–2,9 proc. intervalą.

Visą pokalbį galima išgirsti prie straipsnio pateiktame vaizdo įraše.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *