Dvylikai žmonių pareikšti įtarimai dėl galimo daugiau nei 1,3 mln. eurų Europos Sąjungos fondų ir Lietuvos biudžeto pinigų iššvaistymo. Taip pat įtariama, kad buvo mėginama neteisėtai gauti dar daugiau kaip 0,5 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).
Byla susijusi su dviem projektais: darbuotojų mokymu ir perdirbamų, skaidrių, didelio barjeriškumo plėvelių prototipų kūrimu.
FNTT duomenimis, 2019 metais Klaipėdoje registruota įmonė pradėjo vykdyti darbuotojų mokymo projektą pagal 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje“. Per dvejus projekto įgyvendinimo metus turėjo būti apmokyta 180 darbuotojų, pagerinti jų kvalifikacija, profesinės žinios ir gebėjimai.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovė taip pat ėmėsi kito projekto, finansuojamo ES struktūrinių fondų ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis. Jo įgyvendinimas prasidėjo 2024 metų birželį, o baigtis numatyta šių metų gruodį. Kartu su partneriais planuota sukurti visiškai perdirbamų, skaidrių, ilgalaikių ir didelio barjeriškumo deguoniui mono-APET plėvelių gaminių prototipus.
Šio projekto vertė viršijo 1,5 mln. eurų. Daugiau nei 1,07 mln. eurų projekto vykdytojams jau buvo išmokėta. Tačiau, kaip įtaria FNTT, numatytos veiklos galėjo būti nevykdomos arba vykdomos nesilaikant patvirtintų sąlygų. Taip pat nustatytas gautos paramos lėšų pervedimas tarp su įmone susijusių juridinių ir fizinių asmenų.
Tyrimas atliekamas dėl galimo kreditinio sukčiavimo ir dokumentų klastojimo.
Ieškodami tyrimui svarbių duomenų, daugiau kaip 100 FNTT pareigūnų Klaipėdos, Kauno, Marijampolės ir Vilniaus apskrityse atliko 25 kratas. Apklausus 64 liudytojus, įtarimai pareikšti 12 asmenų. Dviem įtariamiesiems skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams.
Proceso metu laikinai apribotos įtariamųjų nuosavybės teisės į turtą, kurio bendra vertė siekia 15 mln. eurų.
Jei kreditiniu sukčiavimu padaroma labai didelė žala, teismas už tai gali skirti iki aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmę. Už dokumentų klastojimą, kai dėl to padaryta labai didelė žala, griežčiausia galima bausmė – iki penkerių metų nelaisvės.
Ikiteisminį tyrimą organizuoja Europos prokuratūros Europos deleguotųjų prokurorų biuras Lietuvoje, o jį atlieka FNTT pareigūnai.
