Lietuva augalų genetinę įvairovę saugo ne tik nacionaliniame genų banke, bet ir pasaulinėje Svalbardo sėklų saugykloje Norvegijai priklausančiame salyne. Šiemet į Arktį iškeliauja jau trečioji Lietuvos siunta – valstybinė miškų tarnyba perduoda 41 sėklų pavyzdį.
Specialistų teigimu, toks rezervas yra svarbus siekiant ateityje išsaugoti Lietuvos augaliją ir suteikti galimybę atkurti ją po galimų nelaimių.
Į amžino įšalo kalnuose įrengtą saugyklą siunčiami kruopščiai paruošti mėginiai. Šių metų rinkinyje – įvairių vietinių medžių rūšių, tarp jų juodalksnio, karpotojo beržo, pušies ir eglės, sėklos. Dalį siuntos sudaro ir miežių mutantų sėklų pavyzdžiai.
Lietuvos kolekcijoje – beveik 250 pavyzdžių
Augalų genetinių išteklių ir dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjas Darius Raudonius teigia, kad tai jau trečioji Lietuvos siunta į Svalbardą. Mūsų šalis sėklas ten kaupia nuo 2022 metų, o bendras lietuviškų augalų pavyzdžių skaičius saugykloje dabar siekia beveik 250.
Kolekciją sudaro įvairūs augalai: dekoratyviniai, vaistiniai, aromatiniai, žemės ūkio augalai, javai, sodo ir daržo augalai, taip pat miško rūšys. Į saugyklą patenka veislės, rūšys, hibridai, selekcinės linijos ir laukinės populiacijos, įtrauktos į nacionalinius genetinius išteklius.
Lietuvoje, Miškų tarnybos genų banke, laikoma gerokai didesnė kolekcija – daugiau kaip 5 tūkst. sėklų pavyzdžių.
Vyriausioji specialistė Jolanta Nainienė parodė šaldytuvą, kuriame laikomos beržo sėklos. Prieš patekdamos į saugyklą jos supakuojamos ir įlaminuojamos.
Sėklos laikomos –5 arba –20 laipsnių temperatūroje, o jų daigumas reguliariai tikrinamas kas penkerius metus. Toks saugojimas jau padeda išlaikyti ir ligoms atsparių augalų genetinę medžiagą. Pavyzdžiui, uosiui plintant ligai, genų banke saugomos jos nepažeistos sėklos, todėl ateityje šią rūšį būtų galima išsaugoti.
Prieš saugojimą sėklos išvalomos nuo šiukšlių ir nereikalingų dalelių, taip pat atliekami įvairūs tyrimai. Daigumo ir gyvybingumo patikra gali trukti 20 ar daugiau dienų, o kai kurias sėklas tenka daiginti net pusę metų. Vėliau jos džiovinamos nuo vieno iki trijų mėnesių, kol pasiekiamas reikiamas drėgmės lygis.
Kodėl sėklos laikomos ne vienoje vietoje?
Lietuvoje ir Svalbarde sėklos laikomos žemoje temperatūroje, todėl gali išlikti gyvybingos kelis dešimtmečius. Vis dėlto ąžuolo gilių šiose saugyklose nėra, nes tai mėsingos, daug drėgmės turinčios sėklos, kurioms šaltis būtų pražūtingas.
Svalbardo saugykla įrengta po žeme, uolienoje, maždaug 130 metrų gylyje. Joje sėklas saugo daugiau nei pusė pasaulio valstybių, o bendras sukauptų pavyzdžių skaičius siekia beveik pusantro milijono.
D. Raudonio teigimu, svarbu išsaugoti ne tik pačias augalų rūšis, bet ir jų genetinę įvairovę. Šiandien neįmanoma žinoti, kurios genetinės savybės bus reikalingos po 50 ar 100 metų ir kaip tuomet augs miškai bei žemės ūkio augalai. Todėl būtina ateities kartoms išlaikyti kuo platesnį pasirinkimą.
Arkties saugykla atveriama tik keturis kartus per metus – tada kolekcijos papildomos arba atnaujinamos. Specialistai pabrėžia, kad sėklų laikymas keliose skirtingose vietose yra itin svarbus, nes pasaulyje yra buvę atvejų, kai genų bankai buvo susprogdinti.
Jeigu šalį ištiktų tokia katastrofa ar gamtos nelaimė, ji galėtų susigrąžinti savo sėklas iš pasaulinės saugyklos ir atkurti augmeniją.
Tekstą naujienų portalui tv3.lt pritaikė praktikantė Aira Švagždytė.
