Seimo kancleris Modestas Gelbūda iš pareigų buvo atleistas nepažeidžiant Konstitucijos, ketvirtadienį nusprendė Konstitucinis Teismas (KT).
KT vertinimu, M. Gelbūdai buvo suteiktos iš Konstitucijos kylančios tinkamo teisinio proceso garantijos.
Ši byla nagrinėta gavus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kreipimąsi. Į LVAT kreipėsi pats M. Gelbūda, prašydamas jo atleidimą iš Seimo kanclerio pareigų pripažinti neteisėtu.
LVAT vertino, ar 2024 metų kovo 21 dieną priimtas Seimo nutarimas, kuriuo M. Gelbūda atleistas dar nesibaigus jo įgaliojimų laikui, buvo priimtas laikantis konstitucinių teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principų. Abejonių teismui kilo dėl to, kad posėdyje svarstant atleidimą buvo pateikta naujų nepasitikėjimo kancleriu argumentų. LVAT manė, kad dėl to M. Gelbūdos galimybė veiksmingai gintis buvo apsunkinta, o paaiškinimams pateikti skirta per mažai laiko.
Vis dėlto KT pabrėžė, kad Seimo kanclerio atleidimas vykdomas pagal parlamentinę procedūrą, kuri nėra tokia pati kaip teismo procesas.
KT pirmininkas Tomas Davulis paaiškino, kad Seimo nariai, svarstydami nepasitikėjimą jų paskirtu ar išrinktu pareigūnu, neprivalo apsiriboti vien iniciatorių pateiktais argumentais ir aplinkybėmis. Jie gali išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes, kad pagrįstų savo sprendimą pritarti arba nepritarti nepasitikėjimui.
Teismas taip pat nesutiko su LVAT vertinimu, kad M. Gelbūdai nebuvo suteikta pakankamai laiko pasirengti gynybai. 2024 metų kovo 19 dieną jis buvo informuotas, jog kovo 21 dienos Seimo posėdyje bus svarstomas nepasitikėjimo juo klausimas.
KT nustatė, kad kancleriui buvo sudaryta reali galimybė pasirengti posėdžiui, jame pateikti savo paaiškinimus ir atsakyti į nepasitikėjimą pagrindžiančius argumentus.
Teismo teigimu, tuo pačiu Seimo nariams buvo užtikrinta galimybė įvertinti pareigūno veiklą bei išreikšti savo poziciją dėl nepasitikėjimo pareiškimo.
KT pažymėjo, kad Seimo statutas numato: pareiškus nepasitikėjimą pareigūnu, jo atleidimo procedūra pradedama nedelsiant. Todėl nėra pagrindo reikalauti, kad statute būtų nustatytas konkretus terminas, prieš kiek laiko pareigūnas turi būti informuojamas apie posėdį, kuriame bus sprendžiama dėl jo atleidimo.
M. Gelbūda į Seimo kanclerio pareigas penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2021 metų balandžio 27 dieną Seimo priimtu nutarimu.
2024 metų kovo 20 dieną tuometinė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, atsižvelgdama į 74 Seimo narių pareiškimą, pasiūlė parlamentui atleisti kanclerį dėl nepasitikėjimo.
Parlamentarai M. Gelbūdai priekaištavo dėl nesutvarkytų Seimo prieigų, Nepriklausomybės aikštės ir fontano, valstybės tarnybos reformos įgyvendinimo, taip pat dėl neužtikrintos nepertraukiamos Seimo kavinės ir medicinos punkto veiklos bei kitų stringančių darbų.
Sprendimas priimtas slaptu balsavimu: už M. Gelbūdos atleidimą balsavo 95 parlamentarai, 13 buvo prieš.
