Ilgalaikė politinė konfrontacija susilpnino Lenkijos įtaką tarptautinėje arenoje ir apsunkino jos ryšius su JAV prezidentu Donaldu Trumpu bei didžiosiomis Europos valstybėmis. Tai vyksta nepaisant sparčiai augančios šalies ekonomikos ir bendros Rusijos keliamos grėsmės, rašo „The Wall Street Journal“.
Leidinys priminė, kad po 2022 m. Rusijos pradėtos plataus masto invazijos Lenkija tapo viena svarbiausių karinės pagalbos Ukrainai tiekėjų ir priėmė milijonus ukrainiečių pabėgėlių. Vis dėlto Varšuvai nepavyko gauti vietos prie stalo, kuriame svarstomi pagrindiniai su Ukraina susiję sprendimai.
„The Wall Street Journal“ vertinimu, vidaus politinė kova menkina Lenkijos pozicijas, nors šalis laikoma pavyzdinga NATO nare, turi didžiausią kariuomenę žemyne, stiprina savo vaidmenį Europoje ir siekia narystės Didžiajame dvidešimtuke (G20).
Sprendimai priimti be Varšuvos
Dienraštis pabrėžė, kad spalį prasidėjusiame naujame diplomatinių pastangų etape dalyvavo Ukraina, JAV ir Europos valstybės, tačiau Lenkija jame nedalyvavo. Varšuvoje tai sukėlė baimę, jog Vakarų Europos šalys vėl gali priimti Lenkijai svarbius sprendimus su ja nepasitarusios.
„The Wall Street Journal“ šią situaciją iš dalies sieja su aštria centro pažiūrų ministro pirmininko Donaldo Tusko ir opozicinei partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS) artimo prezidento Karolio Nawrockio konfrontacija. Pasak leidinio, abi politinės stovyklos užsienio politiką pasitelkia vidaus kovai. D. Tusko santykiai su dabartine JAV administracija yra įtempti, o K. Nawrockio – su Kyjivu.
Įtampą dar labiau padidino ginčas dėl Konstitucinio Tribunolo ir pasirengimas artėjantiems parlamento rinkimams. Tuo pat metu Rusija stiprina diversijų bei hibridinių atakų kampaniją – apie šią grėsmę Lenkija perspėja jau ne vienus metus.
D. Tuskas prezidentą pakvietė į savo namus
Trečiadienį, Lenkijos nepriklausomybės dieną, ministras pirmininkas Donaldas Tuskas viešai pakvietė prezidentą Karolį Nawrockį kartu su šeima prieš Kalėdas atvykti į jo namus Sopote, šiaurės Lenkijoje.
Kvietimą jis išsakė Ščecine, šiaurės vakarų Lenkijoje, per naujo kelto „Bursztyn Unity“ (liet. „Gintaro vienybė“) krikštynas. D. Tuskas teigė, kad prezidentas ir ministras pirmininkas turėtų susitikti, todėl nusprendė nebelaukti ir pats jį pakviesti.
Premjeras pasiūlė K. Nawrockiui su žmona, šeima ir vaikais prieš Kūčias susitikti Sopote, pasidalyti kalėdaičiu ir pasikalbėti. Jis pripažino, kad jo butas nėra didelis, tačiau prie virtuvės stalo vietos abiem vyrams tikrai atsirastų, kad jie galėtų kalbėtis „kaip lenkas su lenku“.
D. Tuskas pabrėžė, kad Lenkija nusipelnė ministro pirmininko ir prezidento dialogo bei visų šalies gyventojų solidarumo.
Jis paragino nešvaistyti didžiulių pastangų ir to, ką pavadino dar vienu istoriniu stebuklu. Premjeras taip pat ragino branginti akimirkas, kai į Lenkiją atvykę žmonės iš viso pasaulio ją vadina neįtikėtina ir nuostabia vieta.
D. Tuskas kvietė lenkus išlikti kartu tiek sunkiais laikais, tiek džiaugsmingomis tautai progomis.
Savo kalbą jis užbaigė Lenkijos himno žodžiais, kad Lenkija dar nežuvo, kol gyvi jos žmonės, ir patikino, jog ji nežuvo ir niekada nežus.
