Šaltuoju metų laiku ant langų rytais dažnai pastebimi vandens lašeliai. Nors tai gali atrodyti kaip paprastas buitinis nepatogumas, nuolat besikaupiantis kondensatas neretai rodo per didelę drėgmę namuose arba nepakankamą vėdinimą. Ši problema ypač išryškėja prasidėjus šildymo sezonui, kai lauke atvėsta, o tarp lauko ir patalpų susidaro didesnis temperatūrų skirtumas.
Vanduo susidaro drėgmei nusėdus ant šaltesnio paviršiaus. Todėl svarbu ne tik nušluostyti stiklą, bet ir nustatyti priežastį. Ilgai išliekanti drėgmė gali sudaryti sąlygas pelėsiui atsirasti, rašoma natural-resources.canada.ca.
Kondensacija atsiranda dėl šilto oro ir šalto stiklo
Šis procesas vadinamas kondensacija. Šiltas ir drėgnas patalpos oras, susilietęs su šaltu lango stiklu, atvėsta. Tuomet jis nebegali išlaikyti tokio pat kiekio drėgmės, todėl vandens garai virsta lašeliais ir nusėda ant stiklo.
Kanados gamtos išteklių departamento specialistai aiškina, kad kondensato susidarymo tikimybė didėja tuomet, kai lauke šalčiau, o patalpose – daugiau drėgmės. Lašeliai gali atsirasti ne tik ant stiklo, bet ir ant rėmų, tarpinių bei šalia lango esančių paviršių.
Patalpų drėgmę didina kasdieniai veiksmai: maisto gaminimas, prausimasis duše, skalbinių džiovinimas kambariuose ir net kvėpavimas. Jei drėgnas oras nepašalinamas vėdinant, jis nusėda ant šalčiausių patalpos vietų.
Kur ieškoti langų rasojimo priežasties?
Pirmiausia reikėtų patikrinti, kurioje lango pusėje kaupiasi vanduo. Jei lašeliai yra vidinėje stiklo pusėje, tai gali reikšti per didelę drėgmę arba nepakankamą oro judėjimą patalpoje.
- Išmatuokite drėgmę. Tam galima pasitelkti higrometrą – prietaisą, rodantį santykinę oro drėgmę;
- Įvertinkite vėdinimą. Patikrinkite, ar į patalpas reguliariai patenka šviežio oro ir ar tinkamai veikia mechaninė vėdinimo sistema, jei ji įrengta;
- Apžiūrėkite erdvę prie lango. Užuolaidos, žaliuzės, gilios palangės ar prie lango pastatyti baldai gali trukdyti šiltam orui pasiekti stiklą;
- Patikrinkite lango būklę. Apžiūrėkite rėmus, stiklo paketus ir tarpines, ar nėra pažeidimų.
Vien nuvalius vandenį problema neišnyks, jei jos priežastis yra per didelė drėgmė. Tokiu atveju kondensatas gali susidaryti pakartotinai.
Kaip sumažinti kondensato kiekį?
Norint, kad langai mažiau rasotų, reikėtų užtikrinti pakankamą vėdinimą ir kontroliuoti drėgmę. Gaminant maistą verta naudoti gartraukį, o po maudynių – vonios ventiliatorių arba išvėdinti patalpą.
Jei nėra galimybės užtikrinti gero oro judėjimo, skalbinių nederėtų džiovinti gyvenamuosiuose kambariuose.
Taip pat svarbu neužblokuoti oro srauto prie langų. Daiktais perpildytos palangės ir nuolat užtrauktos užuolaidos gali neleisti šiltam orui pasiekti stiklo. Tuomet jo paviršius išlieka šaltesnis, todėl ant jo lengviau kaupiasi vandens lašeliai.
Turint mechaninę vėdinimo sistemą, reikėtų įsitikinti, kad ji veikia be sutrikimų. Pravartu palaikyti ir tolygesnę patalpų temperatūrą, nes atšalę paviršiai didina kondensacijos tikimybę.
Kada verta kreiptis į langų specialistus?
Aprasojęs langas ne visada reiškia, kad jis nekokybiškas ar netinkamai sumontuotas. Kondensatą gali lemti įprasti temperatūros ir drėgmės skirtumai. Vis dėlto kai kuriais atvejais vien vėdinimo nepakanka.
Jei vanduo kaupiasi tarp stiklo paketų, tikėtina, kad pažeistas jų sandarumas. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į langų specialistus, kad šie įvertintų stiklo paketo būklę.
Apžiūra taip pat reikalinga, kai vanduo nuolat telkiasi ties rėmais, matyti tarpinių ar konstrukcijų pažeidimų, drėksta aplinkinės sienos arba pasirodo pelėsio požymių. Jei kondensatas išlieka net pagerinus vėdinimą ir sumažinus drėgmę, reikėtų ieškoti kitų galimų priežasčių.
Pasikartojančios drėgmės ignoruoti nereikėtų. Laiku nustačius, kodėl ji kaupiasi, galima išvengti didesnės žalos langams, apdailai ir namo konstrukcijoms.
