Šiąnakt netoli Rusijos sienos gyvenantys Latvijos gyventojai gavo įspėjimus slėptis dėl galimo oro pavojaus. Maždaug po pusvalandžio, apie 00.30 val., perspėjimas buvo atšauktas. Vėliau paaiškėjo, kad Latvijos teritorijoje, maždaug už 20 kilometrų nuo sienos su Rusija, nukrito dronas. Apie nukentėjusius žmones ar sprogimą kol kas nepranešama.
Tuo metu Lenkija pradėjo specialią operaciją pasienyje su Kaliningrado sritimi. Po žvalgybos perspėjimo čia sutelktos gausios pajėgos. Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigia, kad tiek šalies, tiek sąjungininkų žvalgyba įspėja apie galimą Rusijos provokaciją artimiausiu metu, o neatmetama ir įsiveržimo į Lenkijos teritoriją galimybė. Vienas neaiškus incidentas užfiksuotas ir šiąnakt, tačiau, pasak premjero, lenkų pajėgos sureagavo operatyviai.
Be to, Jaroslavlio miestą, esantį daugiau nei 200 kilometrų į šiaurę nuo Maskvos, nušvietė liepsnos. Ukrainos pajėgos smogė strateginės reikšmės naftos perdirbimo gamyklai, aprūpinančiai Maskvos regioną ir Rusijos kariuomenę.
Latvijoje aptiktas nukritęs dronas
Rusija patvirtino, kad dalis ukrainiečių dronų pasiekė savo taikinius, tačiau tvirtino, jog jos oro gynyba numušė daugiau nei 100 bepiločių orlaivių. Vis dėlto bent vieno drono Rusijos pajėgoms galėjo neprireikti numušti – jis nukrito Latvijoje.
Apie vidurnaktį Latvijos kariuomenė perspėjo dviejų su Rusija besiribojančių regionų gyventojus dėl oro pavojaus. Įspėjimas buvo atšauktas po maždaug 30 minučių. Nustatyta, kad dronas nukrito Balvių savivaldybėje, netoli Tilžos, maždaug už 20 kilometrų nuo Rusijos sienos. Kol kas nėra aišku, ar jis sprogo, ar nukrito su nesprogusiais sprogmenimis.
Į orą taip pat pakilo Baltijos šalių oro erdvę saugantys sąjungininkų naikintuvai. Tačiau drono jiems aptikti ir numušti nepavyko.
Lenkija stiprina apsaugą prie Kaliningrado
Lenkija paskelbė stiprinanti pajėgas prie sienos su Kaliningrado sritimi. Į regioną pasiųsti policijos antiteroristiniai daliniai, o pradėta operacija skirta galimoms diversijoms užkardyti. Tokį sprendimą Varšuva priėmė gavusi žvalgybos informacijos apie galimas grėsmes.
Apie galimą Rusijos išpuolį Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kalba jau maždaug mėnesį. Jis teigė anksčiau perspėjęs Lenkiją ir Europą, kad šiemet ar galbūt kitąmet galima sulaukti intensyvesnių Rusijos veiksmų. Premjeras pridūrė apgailestaujantis, jog jo prognozė pasitvirtino.
Pasak D. Tusko, gavus konkretesnės informacijos, kad jau pirmoje lapkričio pusėje gali kilti incidentų, tarp jų – ginkluotų asmenų įsiveržimas į Lenkijos teritoriją, nuspręsta dislokuoti gausias policijos pajėgas, sustiprinti sienos apsaugą ir mobilizuoti kovos su terorizmu padalinius.
Premjeras tvirtino, kad Rusijos ketinimus fiksuoja Lenkijos ir sąjungininkų žvalgybos tarnybos. Vienas įtartinas įvykis užfiksuotas naktį iškart po vidurnakčio. Pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad šiaurinėje dalyje, prie Lenkijos ir Rusijos sienos, pastebėti asmenys su prožektoriais. D. Tuskas sakė, kad reikiamos pajėgos ir ištekliai buvo sutelkti labai greitai, todėl galimiems provokacijos bandymams, jei tai buvo jų tikslas, kelias buvo užkirstas.
Lietuva taip pat rengiasi galimoms provokacijoms
Vienas iš galimų scenarijų galėtų priminti incidentą prie Latvijos sienos. Tuomet pasirodė ginkluoti kaukėti vyrai, kurie vėliau įžengė į Latvijos teritoriją ir sugadino pasienio įrangą. Lietuvos institucijos taip pat neatmeta panašių įsiveržimų galimybės.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad pasienyje matyti galimos įvairaus pobūdžio provokacijos požymių. Jis taip pat paminėjo patvirtintą tokios operacijos įvykdymą Latvijoje ir pabrėžė, kad intervencijos pasienyje nėra atmetamos, todėl Lietuva joms rengiasi.
Kiek anksčiau Lietuva prie sienos su Kaliningrado sritimi pasiuntė 100 karių. Oficialiai nurodoma, kad jų pagalba pasieniečiams gali būti reikalinga tuo atveju, jei Rusijoje būtų paskelbta mobilizacija ir į Lietuvą bandytų bėgti nuo karo išvengti siekiantys Rusijos piliečiai.
