Šiemet iš Registrų centro buvo pavogti daugiau nei pusės milijono gyventojų duomenys. Paaiškėjus, kad tarp nukentėjusiųjų esate ir jūs, dėl kompensacijos galima kreiptis net tada, kai iš jūsų sąskaitos nedingo nė vienas euras. Vis dėlto galimą priteisti sumą nulems ne pats duomenų nutekėjimo faktas, o patirtos pasekmės.
Į teismą jau kreipęsi gyventojai kiekvienam prašo priteisti po 5 tūkst. eurų už patirtą neturtinę žalą. Tokią sumą grupės byloje nurodo advokatų kontora „HubLegal“. Ar kompensacijos bus skirtos ir kokio dydžio jos bus, spręs teismas. Kontoros teigimu, šiuo metu dar sprendžiama, kuris teismas nagrinės grupinę bylą.
Kas gali reikalauti atlygio, kaip pagrįsti žalą ir kiek gali kainuoti procesas, naujienų portalui tv3.lt paaiškino advokatų kontoros WIDEN partnerė, duomenų apsaugos ekspertė advokatė Asta Macijauskienė. Ji pabrėžė, kad šioje situacijoje neatstovauja nei gyventojams, nei institucijoms ir nėra grupės ieškinio dalyvė.
Kada galima prašyti kompensacijos?
Neturtine žala laikomi dėl asmens duomenų nutekėjimo patiriami išgyvenimai, baimė ar nesaugumo jausmas. Teisę reikalauti tokios žalos atlyginimo numato Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR).
Todėl kompensacijos galima siekti ir tais atvejais, kai nebuvo pavogti pinigai ar žmogaus vardu nebuvo sudaryti neteisėti sandoriai. Tačiau vien teiginio, kad dėl nutekėjimo jaučiamas nerimas, nepakaks.
Teismas vertins, ar žmogaus išgyvenimai buvo realūs, ar juos sukėlė konkretus asmens duomenų saugumo pažeidimas ir kokias neigiamas pasekmes jis patyrė. Baimė, kad ateityje nutekinti duomenys gali būti panaudoti neteisėtai, pagal teismų praktiką taip pat gali būti pagrindas neturtinei žalai atsirasti.
Ar visiems bus priteista po 5 tūkst. eurų?
A. Macijauskienės teigimu, teismas atsižvelgs į nutekintų duomenų pobūdį, tai, ar jie buvo paviešinti ir panaudoti neteisėtiems tikslams. Taip pat bus vertinama, kiek stiprūs ir ilgalaikiai buvo žmogaus išgyvenimai, kokių pasekmių kilo ir ar institucijos po incidento ėmėsi veiksmų joms sumažinti.
Lietuvos teismų praktika dėl tokių situacijų dar nėra nusistovėjusi, todėl vieno įprasto kompensacijos dydžio nėra. Didžiausia – 15 000 eurų – suma buvo priteista byloje, kurioje neteisėtai pasisavinti jautrūs asmens duomenys buvo paviešinti ir panaudoti šantažui.
Vis dėlto ši byla išsiskyrė itin sunkiomis pasekmėmis, todėl jos rezultatas negali būti laikomas įprastu kompensacijos standartu. Kai žala mažesnė, teismų priteisiamos sumos būna gerokai kuklesnės, o kai kuriais atvejais – simbolinės. Dėl to ir Registrų centro duomenų nutekėjimo atveju nereikėtų manyti, kad kiekvienam nukentėjusiajam bus skirta didelė išmoka.
Kokie įrodymai gali padėti?
Siekiant kompensacijos, reikšmingos gali būti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (VDAI) tyrimo išvados. Spalio 16 dieną inspekcija paskelbė, kad Registrų centras, Migracijos departamentas ir Informatikos ir ryšių departamentas pažeidė duomenų apsaugos reikalavimus.
Jeigu šis sprendimas nebus apskųstas, nukentėjusiems gyventojams teisme gali būti lengviau įrodyti vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus. Tokiu atveju žmonėms nereikėtų savarankiškai aiškintis visų techninių incidento aplinkybių, nes didelę jų dalį jau būtų ištyrusi ir įvertinusi VDAI.
Tačiau kiekvienas asmuo atskirai turės pagrįsti, kokią žalą patyrė būtent jis. Vertėtų išsaugoti Registrų centro pranešimus apie nutekintus duomenis, taip pat fiksuoti po incidento gautas įtartinas žinutes, skambučius ir bandymus sukčiauti.
Naudingais įrodymais gali tapti nuoseklus paties žmogaus paaiškinimas apie kilusį nerimą, nesaugumo jausmą, pasikeitusius kasdienius įpročius ar papildomas saugumo priemones, kurių teko imtis. Jei dėl incidento atsirado rimtesnių psichologinių sunkumų, juos gali pagrįsti medicininiai dokumentai, pavyzdžiui, gydytojo ar psichologo konsultacijų įrašai.
Nespėjote prisijungti prie grupės? Yra ir kitas kelias
Prie „HubLegal“ organizuojamo grupinio skundo gyventojai galėjo prisijungti iki spalio 8 dienos. Kontora skelbia ateityje planuojanti dar vieną grupinį skundą, tačiau apie registracijos pradžią informuos atskirai.
Prie pirmosios grupės nespėję prisijungti žmonės gali individualiai kreiptis į teismą. Dalyvavimas grupės ieškinyje nėra būtina sąlyga savo teisėms ginti.
Terminas prisijungti prie konkrečios grupės ir senaties terminas reikalauti žalos atlyginimo nėra tas pats. Tokiems reikalavimams taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo tada, kai žmogus sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.
Kiek gali kainuoti procesas?
Individualaus kreipimosi atveju už teisinę pagalbą paprastai moka pats gyventojas. Galutinės išlaidos priklauso nuo bylos sudėtingumo, būtinų įrodymų ir susitarimo su advokatu dėl honoraro.
Grupinis ieškinys šiuo požiūriu gali būti patrauklesnis, nes bendros teisinės išlaidos paskirstomos didesniam nukentėjusiųjų skaičiui. Registrų centro duomenų vagystės grupės bylą vedanti „HubLegal“ viešai nurodo taikanti 30 proc. atlygį nuo konkrečiam žmogui priteistos arba taikos sutartimi sutartos kompensacijos. Už paslaugas tokiu atveju mokama tik tada, kai reikalavimas visiškai arba iš dalies patenkinamas.
Pavyzdžiui, iš 1 000 eurų kompensacijos advokatų atlygis sudarytų 300 eurų.
Vis dėlto sėkmės atlygis nereiškia, kad pralaimėjus bylą žmogus nepatirs jokių išlaidų. Pagal bendrąsias proceso taisykles pralaimėjusiai šaliai gali tekti atlyginti kitai šaliai jos pagrįstas bylinėjimosi išlaidas.
