Šiauriniuose Lietuvos rajonuose netrukus gali atvėsti dirvos paviršius, todėl šalnos gali pakenkti dar nenuimtam rudeninių daržovių derliui ir kitiems jautriems augalams.
Kai kur prognozuojamos šalnos
Pirmadienio naktį didesnio lietaus nenumatoma. Pūs šiaurės rytų vėjas, kurio greitis sieks 7–12 m/s, o temperatūra laikysis tarp 8 ir 13 laipsnių šilumos, skelbia meteo.lt.
Antradienio naktį vietomis gali šiek tiek palyti. Šiaurės rytų ir rytų vėjas pūs 6–11 m/s. Naktį oro temperatūra svyruos nuo 2 iki 7 laipsnių šilumos, tačiau šiauriniuose rajonuose dirvos paviršiuje daug kur numatomos 0–5 laipsnių šalnos. Dieną temperatūra pasieks 10–15 laipsnių šilumos.
Trečiadienio naktį lietaus numatoma pietvakariniuose rajonuose, o dieną palis daugelyje šalies vietų. Rytų ir pietryčių vėjas naktį sieks 6–11 m/s, dieną sustiprės iki 9–14 m/s. Temperatūra naktį bus 5–10, dieną – 11–16 laipsnių šilumos.
Meteo.lt pavojingų meteorologinių reiškinių žemėlapyje išskirtos Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Panevėžio ir Utenos apskritys. Jose spalio 20 dieną nuo 3 iki 12 valandos prognozuojamas pavojingas šalnos lygis.
Jautrius lauko augalus rekomenduojama apsaugoti dar prieš saulėlydį – juos reikėtų uždengti tinkama medžiaga.
Ką daryti, kad šalnos nepakenktų augalams?
Meteo.lt specialistai primena, kad šalnos augalus gali pažeisti pavasario antroje pusėje, vasaros pradžioje ir pabaigoje bei rudens pradžioje. Šalna – tai dirvos paviršiaus arba oro atvėsimas iki 0 °C ar žemiau, kai vidutinė paros temperatūra dar išlieka teigiama ir tęsiasi vegetacijos laikotarpis.
Žalai įtakos turi šalnos trukmė: silpnas, tačiau ilgai trunkantis šaltis augalams gali būti pavojingesnis už trumpalaikę, bet stipresnę šalną. Svarbus ir augalo išsivystymo etapas – žydėjimo bei brendimo metu jie paprastai būna jautresni nei ankstesnėse augimo fazėse.
Lietuvoje šalnos gali padaryti reikšmingų nuostolių. Pavasarį jos kenkia daigams ir vaismedžių žiedams, o rudenį pažeistos daržovės gali prarasti vertingąsias savybes, pakisti jų skonis ir išvaizda.
- Sėją ir sodinimą verta planuoti taip, kad augalai išvengtų ilgai trunkančių pavasario šalnų, o derlius būtų nuimtas iki rudeninių šalnų.
- Jautresnes daržoves galima auginti iškilesnėse ir atviresnėse vietose. Ten vėjas neleidžia kauptis šaltam orui.
- Šalčiui jautrius augalus gali apsaugoti fliso arba džiuto uždangalas. Flisą galima karpyti, todėl jis tinkamas nedideliems plotams uždengti. Per šią medžiagą prasiskverbia lietaus vanduo, šviesa ir maisto medžiagos, be to, išsaugoma dirvoje sukaupta šiluma bei drėgmė.
- Vakare augalus galima palaistyti šiltu vandeniu. Drėkinimas skatina šilumos kilimą iš gilesnių dirvos sluoksnių. Soduose šalnų pavojų taip pat mažina dirvos drėkinimas ir žiedų bei lajos apipurškimas vandeniu.
- Jeigu augalai iki ryto nuvysta nuo šalčio, juos reikėtų palaistyti arba apšlakstyti šaltu vandeniu. Tai sumažina temperatūros skirtumą, kurį sukelia stiprūs rytiniai saulės spinduliai, todėl augalas gali atsigaivinti.
- Prieš patekant saulei aplinką galima tiesiogiai šildyti arba ventiliatoriais sukelti oro judėjimą. Šis būdas labiau tinka uždaresnėms erdvėms.
