Matomos, vingiuotos kojų venos dažnai vertinamos kaip estinis nepatogumas, tačiau jos gali signalizuoti ir apie sutrikusią kraujotaką. Venų varikozė gali sukelti įvairių sveikatos problemų, todėl svarbu atpažinti jos požymius ir laiku kreiptis pagalbos.
Apie šią gana dažną lėtinę ligą naujienų portalui tv3.lt pasakojo „Camelia“ vaistininkė Indrė Šulskytė. Pasak jos, venų varikozė dažniausiai pasireiškia kojose, kur išryškėjusios venos primena raizginį.
Šią būklę taip pat gali lydėti kojų sunkumas, patinimas, maudimas ir dilgčiojimas. Ligai progresuojant, kraujotaka gali prastėti, nes venose esantys vožtuvai nebesulaiko kraujo taip veiksmingai, kaip turėtų. Dalis kraujo teka atgal ir kaupiasi kojų venose, todėl jose padidėja spaudimas – venos palaipsniui išsiplečia, tampa vingiuotos ir išryškėja po oda.
Nors dažniausiai pažeidžiamos kojų venos, venų varikozė gali atsirasti ir kitose kūno vietose.
Kam venų varikozės rizika didesnė?
I. Šulskytė teigė, kad ši būklė dažniausiai vystosi bėgant metams. Vis dėlto su ja dažniau susiduria moterys, ypač nėštumo metu, taip pat antsvorio ar nutukimo turintys žmonės.
Didesnė rizika kyla ir tiems, kurie darbe ilgai sėdi arba stovi. Ją didina anksčiau patirta giliųjų venų trombozė, silpnos kraujagyslės, širdies ir kraujotakos sistemos ligos.
Vaistininkė pabrėžė, kad ilgas stovėjimas savaime nereiškia pakankamo kojų judėjimo. Veniniam kraujui kilti širdies link padeda vaikštant susitraukiantys blauzdų raumenys.
Negydoma būklė gali komplikuotis
Nors kai kuriems žmonėms venų varikozė ilgą laiką nesukelia didelių nepatogumų, jos nereikėtų laikyti vien estine problema. Nekontroliuojama ir progresuojanti liga gali lemti kojų tinimą, odos pigmentacijos pokyčius, niežėjimą, veninę egzemą ir sunkiai gyjančias venines opas.
Išsiplėtusiose paviršinėse venose taip pat gali susidaryti krešulių ir išsivystyti paviršinių venų trombozė. Rečiau pasitaiko kraujavimas iš varikozinių venų. Todėl pirmuosius simptomus pajutus verta gydymo planą aptarti su gydytoju, o ne laukti, kol atsiras stiprus skausmas ar opos.
Kokie požymiai turėtų įspėti?
Pradžioje dažniausiai pastebimos melsvos ar violetinės, išsiplėtusios ir vingiuotos venos. Vėliau gali atsirasti kojų sunkumas, maudimas, tempimas, niežėjimas, deginimas, taip pat gali tinti čiurnos ar blauzdos.
Šie pojūčiai neretai sustiprėja dienos pabaigoje arba ilgiau stovint. Pailsėjus ir pakėlus kojas, pavyzdžiui, padėjus jas ant pagalvės, jie gali sumažėti.
Vis dėlto staigus vienos kojos patinimas, skausmas, paraudimas ar padidėjusi šiluma nėra simptomai, kuriuos reikėtų automatiškai priskirti venų varikozei. Tokiu atveju būtinas skubus medikų įvertinimas.
Kas gali padėti kasdien?
Viena paprasčiausių priemonių – dažniau vaikščioti. Judant dirba blauzdų raumenys, kurie veikia tarsi pompa ir padeda kraujui venomis grįžti širdies link.
Taip pat svarbu ilgai neužsibūti vienoje padėtyje. Dirbant sėdimą ar stovimą darbą reikėtų reguliariai pajudėti, pasimankštinti ir pasukioti pėdas.
Ilsintis galima pakelti kojas aukščiau. Antsvorio turintiems žmonėms naudinga palaipsniui siekti normalaus kūno svorio. Tačiau jau esant venų varikozei šios priemonės dažniausiai tik laikinai palengvina simptomus, todėl gydytojo konsultacijos jos neatstoja.
Kitos priemonės: nuo kompresinių kojinių iki procedūrų
Pažengus venų varikozei diskomfortą gali sumažinti medicininės kompresinės kojinės. Tačiau būtina pasirinkti tinkamą jų audinį ir dydį, taip pat žinoti, kiek laiko per parą jas dėvėti. Tai padaryti gali padėti gydytojas, nes per stiprus spaudimas gali sutrikdyti arterinę kraujotaką.
Kompresinių kojinių ne visada galima dėvėti žmonėms, sergantiems širdies ir kraujotakos sistemos ligomis. Tinkamai naudojama kompresija spaudžia koją ir mažina kraujo sąstovį venose, todėl gali palengvinti tinimą, sunkumą bei maudimą.
Vaistinėse venų varikozę turintys žmonės taip pat renkasi maisto papildus ir tepalus, kurių sudėtyje yra, pavyzdžiui, diosmino, gesperidino ar escino. Šios priemonės gali sumažinti kojų sunkumą, skausmą ir tinimą, tačiau jos nepanaikina išsiplėtusios venos ir neatkuria pažeisto venos vožtuvėlio.
Kraujagysles galima stiprinti renkantis daugiau vitamino C ir E turinčių produktų arba, pasitarus su gydytoju ar vaistininku, vartojant tinkamus maisto papildus. Jei simptomai ryškūs arba liga progresuoja, gydytojas gali pasiūlyti pažeistą veną gydyti lazeriu ar intervencine procedūra.
