Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkas, konservatorius Valdas Rakutis antradienį parlamentui ketina pateikti asmenvardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą.
Siūloma, kad pagrindinis vardas ir pavardė oficialiuose dokumentuose būtų įrašomi lietuviškai adaptuota forma. Asmeniui pageidaujant, autentiškas vardo ir pavardės variantas galėtų būti nurodomas papildomai – paso kitų įrašų skiltyje arba kitoje asmens tapatybės kortelės pusėje.
Projektu būtų aiškiai įtvirtinta, kad papildomas autentiškas įrašas neprilygsta pagrindiniam įrašui valstybine kalba ir nekeičia lietuviškai adaptuotos formos, kurią oficialiai naudoja valstybės institucijos.
V. Rakutis ir parlamentaras Audronius Ažubalis siūlo grįžti prie anksčiau svarstytos, tačiau neįteisintos idėjos Lietuvos Respublikos piliečio pagrindinį asmenvardžio įrašą išlaikyti valstybinės kalbos sistemoje, o originalią jo formą pateikti papildomai. Anot projekto rengėjų, taip būtų derinama valstybinės kalbos apsauga ir asmens interesai.
Numatoma, kad Lietuvos piliečio, susituokusio su užsieniečiu ir pasirinkusio jo pavardę, taip pat nelietuvių tautybės gyventojų bei jų vaikų vardai ir pavardės būtų rašomi lietuviškai adaptuotu būdu. Forma būtų nustatoma pagal dokumento šaltinį ir lietuvių kalbos vardų bei pavardžių darybos taisykles.
Projekto aiškinamajame rašte konservatoriai nurodo, kad siūlomas vienodas principas būtų taikomas visoms kalboms ir rašto sistemoms: pagrindinis variantas būtų lietuviškai adaptuotas, o autentiška forma, jos transliteracija arba transkripcija lotyniškais rašmenimis būtų įrašoma papildomai. Toks modelis, jų teigimu, nepaneigtų žmogaus teisės dokumente turėti autentišką savo vardą ir pavardę.
Vyriausybei siūloma pavesti nustatyti asmenvardžių lietuviškai adaptuotos formos sudarymo, dokumentų šaltinių pripažinimo, transliteracijos ir transkripcijos lotyniškais rašmenimis, duomenų nurašymo bei perrašymo ir papildomo įrašo pateikimo tvarką.
Šiuo metu Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas nustato, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis. Tam tikrais atvejais jis taip pat leidžia vartoti lotyniško pagrindo rašmenis be diakritinių ženklų.
ELTA primena, kad Seimo rudens sesijoje teisingumo ministrė ir parlamentarė Rita Tamašunienė planuoja pateikti kitus įstatymų projektus. Jais būtų siūloma leisti piliečio vardą ir pavardę rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su diakritiniais ženklais.
R. Tamašunienė atkreipia dėmesį, kad lenkų tautybės piliečių asmenvardžiuose dažnai vartojama raidė „ł“. Dėl vienos raidės su diakritiniu ženklu vardo ir pavardės neįmanoma užrašyti visiškai originaliai, nors raides „w“, „ą“, „ę“ ir pavardėse pasitaikančius dvigarsius „rz“ (liet. „ž“), „sz“ (liet. „š“) bei „cz“ (liet. „č“) naudoti leidžiama.
Seimui pritarus, tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais vardus ir pavardes dokumentuose būtų galima rašyti lotyniško pagrindo rašmenimis su visais diakritiniais ženklais. Tai būtų taikoma ne lietuvių tautybės Lietuvos piliečių ir jų vaikų vardams bei pavardėms asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose ir civilinės būklės aktų įrašuose.
2022 metų pradžioje Seimas asmens dokumentuose įteisino originalią vardų ir pavardžių rašybą lotyniško pagrindo rašmenimis. Galiojantys teisės aktai leidžia vartoti raides W, X ir Q, tačiau neleidžia asmenvardžių užrašyti visiškai originalia forma, naudojant lotyniško pagrindo rašmenis su diakritiniais ženklais.
