Mirtis yra neišvengiama gyvenimo dalis, tačiau tai, kas vyksta žmogaus sąmonėje prieš paskutinį atodūsį, iki šiol lieka paslaptis. Į šį klausimą netikėtų užuominų pateikė Estijoje atliktas tyrimas.
Tartu universiteto neurologas Raulis Vicente su kolegomis elektroencefalografu stebėjo 87 metų epilepsija sergančio paciento smegenų veiklą. Tyrimo metu vyrą ištiko širdies smūgis ir jis mirė. Nors tai buvo netikėtas įvykis, mokslininkams atsirado reta galimybė užfiksuoti smegenų aktyvumą prieš pat mirtį ir iškart po jos.
Buvo išanalizuotas 900 sekundžių trukmės įrašas, ypač daug dėmesio skiriant 30 sekundžių laikotarpiui iki širdies sustojimo ir po jo. Gauti rezultatai mokslininkus nustebino.
Ar prieš mirtį smegenys atkuria prisiminimus?
Prieš pat mirtį paciento smegenyse suaktyvėjo gama bangos. Jos dažniausiai siejamos su sapnavimu, prisiminimų atkūrimu, meditacija ir sąmoningumu. Taip pat buvo užfiksuotas alfa, beta, delta ir teta bangų aktyvumas. Pavyzdžiui, alfa bangos padeda atmesti nereikalingą informaciją ir sutelkti dėmesį.
Remdamiesi šiais duomenimis, tyrėjai iškėlė prielaidą, kad mirties akimirką smegenys gali atkurti žmogaus gyvenimo epizodus. Tyrimo bendraautoris, Luisvilio universiteto (JAV) neurochirurgas dr. Ajmalas Zemmaras, teigė, kad tai primena artimos mirties patirtis, kai žmonės pasakoja matę prieš akis prabėgantį savo gyvenimo prisiminimų „filmą“.
Mokslininkai pažymi, kad toks aktyvumas galbūt susijęs su paskutiniu gyvenimo prisiminimu, galinčiu formuotis artėjant mirčiai.
Panaši reakcija pastebėta ir žiurkėms
Anksčiau panašus gama bangų suaktyvėjimas buvo užfiksuotas ir mirštančių žiurkių smegenyse. Tai leidžia svarstyti, kad tam tikra biologinė organizmo reakcija į mirtį gali būti būdinga ne vien žmonėms, bet ir kitoms gyvūnų rūšims.
Vis dėlto tyrimo išvadas būtina vertinti atsargiai. Stebėjimas atliktas tik su vienu pacientu, kurio smegenys buvo paveiktos traumos, traukulių ir patinimo. Dėl šios priežasties mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai yra riboti, nors ir suteikia viltingų užuominų.
Dr. Zemmaras apibendrino, kad net tada, kai žmogus užmerkia akis ir atrodo pasiruošęs palikti šį pasaulį, jo smegenys galbūt dar gali atkurti kai kurias gražiausias gyvenimo akimirkas.
