Jau keturis mėnesius pėsčiomis keliaujantis italas Ezio Marchetti iš Norvegijos šiaurės leidžiasi Pietų Afrikos link. Visą maršrutą įveikti jam gali prireikti dar trejų ar ketverių metų, tačiau vyrui svarbiausia ne nueitas atstumas, o pakeliui sutinkami žmonės.
Kaune Ezio praleido dvi dienas. Per tą laiką jis spėjo pasivaikščioti po miestą, aplankyti jo centrą, senamiestį ir Kauno pilį. Didžiausią įspūdį keliautojui paliko Nemuno sala bei joje esanti „Mokslo sala“, skelbiama Kauno miesto savivaldybės pranešime.
Kelionės tikslas – ne rekordai
Italo kelionė vadinasi „Destination Humans“, lietuviškai – „Kelionės tikslas – žmonės“. Šis pavadinimas, pasak Ezio, tiksliai nusako jo sumanymą: keliaudamas iš vienos vietos į kitą jis nesiekia pagerinti rekordų ar tapti pirmuoju, atlikusiu neįprastą žygį.
Jam svarbiausia pati kelionė ir susitikimai su žmonėmis. Gyvenimo patirtis esą parodė, kad įvairiose pasaulio vietose netrūksta gerų žmonių, nors tai ne visuomet atsispindi naujienose. Todėl keliautojas nori daugiau dėmesio skirti pozityviems dalykams, apie kuriuos, jo manymu, kalbama per mažai.
Nuo Norvegijos iki Pietų Afrikos
Šiuo metu Ezio keliauja į Lenkiją. Jo planas – iš Norvegijos šiaurės pėsčiomis pasiekti Pietų Afriką, pereinant Europą ir Afriką. Į maršrutą jis sąmoningai įtraukė Baltijos šalis, nes anksčiau jose nebuvo lankęsis.
Užuot keliavęs per Švediją, Daniją ir Vokietiją, iš Stokholmo keltu nuvyko į Taliną, o iš Estijos pėsčiomis leidosi per Baltijos valstybes. Visa kelionė, jo skaičiavimu, truks mažiausiai trejus ar ketverius metus.
Kasdien keliautojas nueina maždaug 30–40 kilometrų. Anksčiau jis daug bėgiojo ir yra įveikęs ne vieną maratoną, todėl fiziniai išbandymai kol kas nėra didžiausia problema. Kelionei jis pasirinko perdarytą vaikišką vežimėlį, o ne kuprinę, nes taip tikisi ilgus metus išvengti pernelyg didelio krūvio kūnui.
Vis dėlto ilgi ir tiesūs keliai Lietuvoje bei Latvijoje tapo psichologiniu išbandymu. Kai apima vienatvė, Ezio klausosi audioknygų, tinklalaidžių arba skambina artimiesiems.
Nakvynės ieško žmonių kiemuose
Vėstant orams keliautojas stengiasi sparčiau judėti pietų kryptimi. Jis turi gerą miegmaišį ir žieminę striukę. Ieškodamas vietos nakvynei, dažnai klausia žmonių, ar galėtų pasistatyti palapinę jų kieme.
Kartais šeimininkai patys pasiūlo užeiti į namus, pavakarieniauti ir pasilikti pusryčių. Ezio teigimu, jis to nesitiki ir neprašo, todėl toks svetingumas jį visuomet maloniai nustebina ir pakylėja.
Skirtingose šalyse keliautojas pastebėjo skirtingą žmonių elgesį. Švedijoje ir Suomijoje jie gali pasirodyti gana uždari, tačiau Ezio mokėjimas kalbėti švediškai ir vasaros metas padėjo lengviau užmegzti ryšį.
Lietuvoje nepažįstami žmonės, jo pastebėjimu, bendraudami gali būti kiek skeptiškesni. Tačiau čia jis taip pat patyrė daug nuoširdaus gerumo: žmonės kvietė į namus, vaišino maistu, siūlė apsistoti. Kai kurie kartu su juo dviračiais apžiūrėjo savo kaimelius, o vakarais kvietė arbatos ir rodė šeimos albumus.
Ryšį padeda užmegzti lietuviškos žinutės ir kava
Prireikus italas žmonėms parodo kelias lietuviškai užrašytas žinutes. Vyresni gyventojai ne visuomet kalba angliškai, tačiau išversti dažnai padeda jų vaikai ar anūkai. Ezio įdomu stebėti, kaip jaunesnė karta padeda įveikti kalbos barjerą.
Dar vienas jo būdas pradėti pokalbį – pasiūlyti kavos. Keliautojas su savimi turi nedidelį kavinuką, o tėvai kartais atsiunčia itališkos kavos. Tai paprastas būdas užmegzti kontaktą, ypač kai pačiam sunku prieiti prie nepažįstamo žmogaus.
Ezio mano, kad keliaujant vienam su žmonėmis susipažinti lengviau. Keliaujant su draugu ar partneriu galima užsidaryti savo rate, o vienatvė dažniau skatina būti atviram nepažįstamiesiems.
Lietuvoje nustebino obelų gausa
Pirmiausia Lietuvoje keliautojui į akis krito šalies lygumas, ypač palyginus su Švedija ir Norvegija. Jis matė daug atvirų laukų bei žemės ūkio kraštovaizdžių.
Tačiau labiausiai Ezio nustebino obelų ir obuolių gausa. Tiek daug jų pakeliui jis dar nebuvo matęs. Viešnagės Lietuvoje metu keliautojas taip pat paragavo balandėlių ir šakočio – abu tradiciniai patiekalai jam labai patiko.
Kaunas sužavėjo modernumu
Kaune Ezio praleido dvi dienas, tačiau mano, kad miestui pažinti reikėtų skirti daugiau laiko. Jis vaikštinėjo po centrą ir senamiestį, aplankė Kauno pilį, užsuko į salą prie arenos bei apžiūrėjo „Mokslo salos“ muziejaus pastatą.
Į muziejaus vidų keliautojas nėjo, tačiau pastatas ir jo aplinka jam paliko didelį įspūdį. Ypač patiko pati sala – ji pasirodė moderni, išskirtinė ir kitokia. Ezio pastebėjo, kad ne kiekvienas miestas gali pasigirti turintis salą.
Apskritai Kaunas italui pasirodė šiuolaikiškas, tvarkingas ir turintis savitą charakterį. Vaikštinėdamas jis matė, kaip mieste dera istorinė architektūra ir modernios erdvės. Į Kauną keliautojas norėtų sugrįžti ir skirti daugiau laiko jo pažinimui.
Gyventojams Ezio palinkėjo būti atviresniems nepažįstamiems žmonėms ir labiau jausti ryšį vieniems su kitais. Jo manymu, net nedideli kasdieniai gestai – pasisveikinimas su parduotuvės kasininku, šypsena ar parodytas dėmesys – gali pagerinti kasdienybę.
Jeigu žmonės būtų bent šiek tiek labiau susiję tarpusavyje, pasaulis taptų geresnis, mano keliautojas. Tas pats, jo manymu, galioja ir miestui.
