JAV valstijų rinkimų pareigūnai rengiasi galimam prezidento Donaldo Trumpo administracijos kišimuisi į antradienį vykstančius kadencijos vidurio rinkimus. Baiminamasi, kad federalinės institucijos gali sutrikdyti balsavimą, ginčyti balsų skaičiavimą arba mėginti blokuoti nepalankius rezultatus.
D. Trumpo respublikonams tenka sunki užduotis išlaikyti Kongreso kontrolę. Prezidentas ne kartą abejojo JAV rinkimų sąžiningumu ir ragino savo partiją bent 15-oje vietų „nacionalizuoti“ balsavimo procesą.
Baltieji rūmai tvirtina siekiantys apsaugoti rinkimus, tačiau dalis nerimą keliančių scenarijų kol kas lieka hipotetiniai. JAV Konstitucija prezidentui nesuteikia tiesioginio vaidmens organizuojant rinkimus, o teismai iki šiol atmetė pagrindinius administracijos teisinius iššūkius.
Naujienų agentūra AFP apžvelgė svarbiausias galimas įtampos vietas.
Kas galės balsuoti?
JAV Teisingumo departamentas kreipėsi į teismą prieš 30 valstijų ir Kolumbijos apygardą, reikalaudamas rinkėjų registracijos sąrašų. Departamento teigimu, ši informacija reikalinga siekiant nustatyti asmenis, neturinčius JAV pilietybės. Daugiau kaip dvi dešimtis šių bylų departamentas pralaimėjo.
Taip pat reikalauta atskirti maždaug 20 tūkst. Kalifornijos ir daugiau kaip 400 Vašingtono valstijos gyventojų balsalapius, nes jie įtariami neturintys JAV pilietybės.
JAV Aukščiausiasis Teismas atmetė prašymą dėl Kalifornijos, todėl D. Trumpo administracija patyrė smūgį likus vienai dienai iki rinkimų. Vašingtono valstija šio reikalavimo taip pat nevykdė.
Tyrimai ne kartą parodė, kad JAV pilietybės neturinčių žmonių balsavimas rinkimuose yra itin retas.
Teisingumo departamentas įspėjo visų valstijų rinkimų pareigūnus, kad sąmoningas leidimas balsuoti JAV pilietybės neturintiems asmenims gali užtraukti baudžiamąjį persekiojimą.
D. Trumpas taip pat pasiūlė 1 mln. dolerių (890 tūkst. eurų) atlygį už informaciją, padėsiančią priimti apkaltinamąjį nuosprendį dėl sukčiavimo rinkimuose, tačiau daugiau šio pasiūlymo detalių nepateikė.
Kas vyks rinkimų apylinkėse?
Teisingumo departamentas ketina į visas 50 valstijų pasiųsti apie 1 tūkst. rinkimų stebėtojų. Tai būtų didžiausia tokia operacija departamento istorijoje.
Stebėjimas rinkimuose vykdomas jau kelis dešimtmečius, tačiau demokratai ir balsavimo teises ginančios organizacijos nuogąstauja, kad stebėtojai gali įbauginti rinkėjus.
Departamentas teigia, kad stebėtojai bus neginkluoti, negalės kištis į balsavimo procesą ir nebus nei Federalinio tyrimų biuro (FTB), nei Imigracijos ir muitinės tarnybos (ICE) darbuotojai.
Administracija sako neplanuojanti operacijų rinkimų apylinkėse. Vis dėlto vidaus saugumo sekretorius Markwayne‘as Mullinas pareiškė, kad ICE pareigūnai jose galėtų vykdyti orderius.
D. Trumpas taip pat neatmetė galimybės paskelbti nacionalinę nepaprastąją padėtį arba pasitelkti Sukilimo aktą, leidžiantį prezidentui šalies viduje dislokuoti kariuomenę.
Pilietinio karo laikų įstatymas draudžia kariams ir ginkluotiems federaliniams agentams būti rinkimų apylinkėse. Teisės ekspertai pabrėžia, kad nepaprastoji padėtis prezidentui nesuteiktų teisės kontroliuoti rinkimų.
Ar gali būti sutrikdytas balsų skaičiavimas?
Federalinės institucijos galėtų mėginti gauti teismo orderius ar šaukimus dėl balsalapių, balsavimo aparatų arba kitų dokumentų. Tokie veiksmai galėtų apsunkinti balsų skaičiavimą.
Sausį FTB Džordžijos valstijos Fultono apygardoje konfiskavo balsalapius ir kitus 2020 m. rinkimų dokumentus. Ši apygarda tapo D. Trumpo nepagrįstų teiginių, kad jis tais metais laimėjo, taikiniu.
Rinkimų pareigūnai įspėja, kad panašūs veiksmai aktyviai skaičiuojant balsus galėtų susilpninti apsaugos priemones, leidžiančias sekti, kaip tvarkomi balsalapiai.
D. Trumpas galėtų kaltinti dėl sukčiavimo, siejamo su paštu siunčiamais balsalapiais, balsavimo aparatais arba po rinkimų dienos suskaičiuotais balsais. Tokie pareiškimai galėtų paskatinti reikalavimus perskaičiuoti balsus ar bandymus sustabdyti skaičiavimą.
Vis dėlto birželį JAV Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad valstijos gali skaičiuoti paštu išsiųstus balsalapius, ant kurių pašto antspaudas pažymėtas iki rinkimų dienos, net jei jie pristatomi vėliau. Teismai taip pat gali įsikišti, jei rinkimų procesas būtų neteisėtai trikdomas.
Kas gali nutikti po rinkimų dienos?
Teisingumo departamentas padavė į teismą Aliaskos valstiją, siekdamas atidėti rinkimų į Senatą rezultatų patvirtinimą, jei nedidele persvara pralaimėtų dabartinis respublikonų senatorius Danas Sullivanas. Jo varžovė yra demokratė Mary Peltola.
Departamentas teigia, kad rinkimuose dalyvauja dar vienas kandidatas vardu Danas Sullivanas, kuris esą mėgina suklaidinti rinkėjus. Šis kandidatas kaltinimus neigia.
Ekspertų vertinimu, federaliniai įstatymai neleidžia departamentui blokuoti rezultatų patvirtinimo. Teismai gali įpareigoti pareigūnus šią procedūrą atlikti.
D. Trumpas taip pat galėtų daryti spaudimą valstijų pareigūnams, kad šie ginčytų rinkimų rezultatus, kaip tai vyko po jo pralaimėjimo 2020 m. rinkimuose.
Ekspertai perspėja, kad neišspręsti ginčai galėtų atidėti naujai išrinktų įstatymų leidėjų prisaikdinimą sausį.
Tačiau teismai ne kartą yra patvirtinę valstijų teisę organizuoti rinkimus. Demokratai ir balsavimo teisių gynimo organizacijos taip pat subūrė teisininkų komandas, kurios pasirengusios priešintis bet kokiems bandymams kištis į rinkimų procesą.
