Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės siūlymą suteikti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teisę kreiptis į teismą dėl laikino įmonių, darančių mokestinius pažeidimus, veiklos apribojimo. Finansų viceministras Kęstutis Kvaraciejus pabrėžia, kad ši šešėlinės ekonomikos mažinimo priemonė būtų taikoma tik tada, kai būtų konkrečių duomenų apie nesumokėtus mokesčius ir galimą žalą valstybės biudžetui.
K. Kvaraciejaus teigimu, kalbama apie situacijas, kai nustatoma pagrįsta galimų mokestinių pažeidimų ir realios biudžeto žalos rizika arba kai įmonė tyčia ar nuolat trukdo VMI vykdyti kontrolę. Kadangi tai būtų griežta priemonė, sprendimą dėl jos priimtų ne pati VMI, o teismas, sakė viceministras LRT radijui ketvirtadienį.
Jeigu įmonė apsunkintų arba visiškai neleistų atlikti patikrinimo, nepateiktų reikalingos informacijos ar darytų pažeidimus, teismas per tris dienas turėtų nustatyti veiklos apribojimo apimtį ir trukmę. Tačiau toks ribojimas negalėtų galioti ilgiau nei 180 dienų.
K. Kvaraciejus tikino, kad sąžiningai veikiančiam verslui ši priemonė nebūtų skirta. Pasak jo, siekiama išskaidrinti įmones, veikiančias šešėlyje.
Viceministro teigimu, siūlymas taip pat susijęs su 13 proc. siekiančiu PVM atotrūkiu. Jį sumažinus bent vienu procentiniu punktu, valstybė kasmet iš šešėlio galėtų susigrąžinti apie 70 mln. eurų.
Darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Agnė Pimpytė perspėjo, kad laikinas veiklos ribojimas galėtų paliesti ne vien tyčia mokesčių vengiančias įmones.
A. Pimpytė sutiko, kad veiklos sustabdymas galėtų būti svarstomas kaip priemonė, tačiau abejojo siūlomomis jos taikymo sąlygomis. Jos vertinimu, kriterijai, pagal kuriuos VMI galėtų kreiptis į teismą, yra pernelyg bendri ir nepakankamai aiškūs.
Kaip pavyzdį ji pateikė situaciją, kai įmonė pakeičia adresą, apie tai neinformuoja mokesčių administratoriaus, o išsiųstas laiškas grįžta atgal. Formaliu požiūriu tai galėtų būti laikoma kliudymu atlikti kontrolės procedūrą, todėl pagal siūlomą projektą atsirastų pagrindas kreiptis į teismą.
Anot A. Pimpytės, tokiu atveju į ribojimo rizikos grupę galėtų patekti ir tinkamai veiklą vykdanti bei mokesčius mokanti įmonė, kuri laiku nepranešė apie pasikeitusį adresą.
Spalio pabaigoje parlamentas pradėjo svarstyti Pridėtinės vertės mokesčio ir Mokesčių administravimo įstatymų pataisas. Jomis siūloma griežtinti atsakomybę už mokesčių vengimą, išplėsti nepatikimų mokesčių mokėtojų kriterijus ir įteisinti naujas poveikio priemones, tarp jų – laikiną veiklos apribojimą.
Numatoma, kad įmonei nepašalinus priežasčių, dėl kurių veikla buvo apribota, VMI galėtų prašyti teismo pratęsti ribojimą dar 180 dienų. Jei pažeidimai nebūtų pašalinti ir per šį laikotarpį, VMI inicijuotų įmonės likvidavimą.
Į nepatikimo mokesčių mokėtojo kriterijus taip pat siūloma įtraukti mokesčių vengimą ir slėpimą, tarptautinių sankcijų pažeidimus bei pažeidimus, susijusius su Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimu.
Finansų ministras Taurimas Valys teigė, kad, remiantis VMI skaičiavimais, sugriežtinus tvarką į valstybės biudžetą būtų galima papildomai surinkti beveik 200 mln. eurų.
