Trečiadienio rytą šimtai tūkstančių ispanų susidūrė su kelionių į darbą sunkumais – visoje šalyje prasidėjęs visuotinis streikas sutrikdė eismą ir dalies įmonių veiklą. Protestuotojai reikalauja sprendimų dėl užsitęsusios būsto krizės.
24 valandų streikas surengtas likus kelioms savaitėms iki pirmalaikių rinkimų ir tapo pirmuoju tokio masto veiksmu Ispanijoje nuo 2012 metų.
Profesinės sąjungos teigė, kad anksti ryte streike dalyvavo daug žmonių. Juo siekiama ne tik atkreipti dėmesį į būsto prieinamumą, bet ir sustiprinti spaudimą dėl atlyginimų bei viešųjų paslaugų. Verslo atstovai, priešingai, streiko mastą vertino santūriau.
Demonstracijų dalyvių skaičius Madride ir Barselonoje bus laikomas visuomenės nepasitenkinimo ženklu prieš lapkričio 29 dieną vyksiantį balsavimą. Apklausos rodo, kad rinkimus gali laimėti dešinioji opozicija.
Viešasis transportas veikė suvaržytai
Streiko poveikis atidžiai stebimas ir pramonės bei paslaugų sektoriuose – ketvirtojoje pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikoje. Piketai buvo rengiami prie logistikos centrų, pramonės rajonuose ir šalia greitkelių visoje šalyje.
Madride dešimtys protestuotojų, nepaisydami lietaus, užtvėrė pagrindinę į miesto centrą vedančią gatvę. Dėl to susidarė spūstys, nors daugelis parduotuvių dirbo įprastai.
Viešojo transporto veikla buvo sutrikdyta, nors priemiestiniams traukiniams, metropolitui ir autobusams buvo taikomi minimalių paslaugų reikalavimai.
Barselonoje metropolitenas ir autobusų tinklai iki vėlyvos popietės neveikė, o rytinio piko metu keleiviams buvo teikiamos tik minimalios paslaugos. Madride padėtis buvo kitokia: anksti ryte kursavo 93 proc. metropoliteno traukinių, tačiau keleivių srautas sumažėjo maždaug perpus.
Profesinės sąjungos UGT vadovas Pepe Álvarez visuomeniniam transliuotojui RTVE sakė, kad streike dalyvavo daug žmonių. Jo teigimu, kai kuriuose regionuose dėl visiškai sustojusio darbo akcija tapo didele sėkme.
UGT atstovas spaudai Rafael Espartero pripažino, kad dalyvavimas skirtingose vietose ir veiklos srityse buvo nevienodas. Didžiausia mobilizacija, anot jo, užfiksuota automobilių gamybos, naftos chemijos ir mėsos sektoriuose, taip pat pakrančių regionuose, kur būsto problemos itin aštrios.
Verslo organizacija CEOE pareiškė, kad streiko poveikis priklausė nuo regiono ir konkrečios veiklos. Organizacijos vertinimu, daugumoje sektorių dalyvavimas buvo nedidelis.
Profesinės sąjungos reikalauja politinių sprendimų
Pagrindinės šalies profesinės sąjungos UGT ir CCOO streiką paskelbė po visoje Ispanijoje kilusios protestų bangos dėl būsto kainų ir prieinamumo. Ją rugsėjį paskatino 87 metų Madrido pensininkės iškeldinimas.
Protestai apėmė ir penkias savaites trukusią centrinės Madrido aikštės okupaciją, kurioje buvo pastatyta šimtai palapinių. Vėliau panašios akcijos surengtos ir kituose miestuose.
Profesinės sąjungos pabrėžė, kad jų veiksmai nukreipti prieš visų valdžios lygmenų politiką, o ne vien prieš dešiniuosius politikus, balsavusius prieš vyriausybės būsto dekretus.
Verslo grupės ir dešiniosios politinės jėgos streiką atmetė, tvirtindamos, kad tai su rinkimais susijęs politinis manevras, o ne tikras darbo ginčas.
Apklausose pirmaujantis Liaudies partijos (PP) lyderis Alberto Núñez Feijóo perspėjo, kad tęsdamos streiką profesinės sąjungos gali būti visam laikui siejamos su Pedro Sánchez.
A. N. Feijóo taip pat pavadino streiką rimta klaida po praėjusį mėnesį centrinėje Ispanijoje įvykusio greitųjų traukinių susidūrimo, per kurį žuvo 69 žmonės.
Streikuojantieji reikalauja didinti valstybinio būsto fondą, uždrausti pažeidžiamų nuomininkų iškeldinimą, kontroliuoti nuomos kainas ir riboti turistų apgyvendinimą labiausiai įtemptose vietovėse.
