Jungtiniuose Arabų Emyratuose vyksta Ukrainos, Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atstovų derybos. Laidoje jų perspektyvas, JAV Kongreso rinkimų poveikį ir galimus karo pabaigos scenarijus aptarė Nepriklausomybės Akto signataras, ambasadorius Vytautas Plečkaitis bei Mykolo Romerio universiteto politologas Alvydas Medalinskas.
Kalbėdamas apie JAV rinkimus, per kuriuos demokratai sustiprino pozicijas ir įgijo daugumą Senate bei Atstovų Rūmuose, V. Plečkaitis teigė nemanantis, kad tai savaime priartins ar nutolins karo Ukrainoje pabaigą. Jo vertinimu, Donaldo Trumpo pasirinkta Ukrainos politika greičiausiai nesikeis, nes pagrindinis JAV užsienio politikos dėmesys tebėra sutelktas į Artimuosius Rytus.
Anot ambasadoriaus, JAV, Europai ir Azijai svarbūs klausimai susiję su nafta, dujomis ir kosmoso užkariavimu, o Ukraina bei Baltijos šalys šiuo metu Vašingtonui nėra svarbiausias prioritetas. Jis mano, kad D. Trumpas pirmiausia sieks užbaigti karą Irane, nors dėl dažnai kintančios prezidento pozicijos neatmetė netikėtų pokyčių ir galimybės, kad į pirmą vietą vėl iškils santykiai su Ukraina.
V. Plečkaitis pabrėžė, kad Irano nugalėjimas JAV yra ir prestižo klausimas. Jo teigimu, didžiausiai pasaulio valstybei nesugebant susitvarkyti su 90 mln. gyventojų turinčiu Iranu tai būtų suvokiama kaip įžeidimas Amerikai.
Vertindamas D. Trumpo pareiškimus, kad karo pabaigos labiausiai nori jis pats, o ne Ukraina ir Europa, ambasadorius sakė, jog Lietuvoje taika suprantama kaip palanki Ukrainai, o ne Rusijai. Jo manymu, jau penktus metus kariaujančios šalys vis dar neranda kompromiso.
V. Plečkaitis taip pat pažymėjo, kad karas pirmiausia naudingas karo pramonei, kurios įtaka pasaulyje yra didelė. Vis dėlto, jo teigimu, konfliktas visiems atsibodo, o Ukrainos gyventojams, tiesiogiai patiriantiems jo padarinius, jis yra nereikalingas ir jie norėtų, kad karas kuo greičiau baigtųsi.
Derybos gali neatnešti nei taikos, nei paliaubų
Kalbėdamas apie susitikimus Jungtiniuose Arabų Emyratuose, V. Plečkaitis sakė, kad tam tikras procesas vyksta vien dėl to, jog jame dalyvauja abiejų kariaujančių šalių delegacijos. JAV į derybas taip pat atsiuntė du nuolatinius D. Trumpo aplinkos atstovus – Jaredą Kušnerį ir Steve‘ą Witkoffą.
Ambasadorius neatmetė galimų susitarimų, galbūt karinio pobūdžio, tačiau abejojo, ar jie priartins taiką arba bent paliaubas. Jis atkreipė dėmesį, kad D. Trumpas vieną dieną sako vienaip, kitą – kitaip, tačiau jo pareiškimus būtina vertinti rimtai, nes kartais prezidentas įgyvendina tai, apie ką kalba.
V. Plečkaitis pabrėžė, kad be nuolaidų iš abiejų pusių neįmanomas kompromisas, o be kompromiso negali būti nei tikrų derybų, nei paliaubų.
Politologas derybose įžvelgia kitus interesus
A. Medalinsko vertinimu, kol kas aiškiausiai matyti galimo verslo sandorio tarp Rusijos ir JAV kontūrai. Jis teigė, kad kai kurie D. Trumpo aplinkos žmonės jau pradėjo bendradarbiauti su Rusija, ypač dėl projekto Tolimuosiuose Rytuose.
Politologas taip pat kalbėjo apie Rusijos siūlomą bendrą Arktikos ir Sibiro išteklių įsisavinimą. Jo teigimu, kol kas neaišku, ar tokie planai būtų įgyvendinami vykstant deryboms, tęsiantis karui, ar tik jam pasibaigus.
A. Medalinskas priminė ir ankstesnius D. Trumpo derybininkų pažadus Rusijai dėl Ukrainos Donbaso. Jo vertinimu, šių pažadų įgyvendinti neįmanoma, nes tam priešinasi Ukraina.
Politologas taip pat atkreipė dėmesį į valstybės sekretoriaus Marco Rubio pareiškimą, kad saugumo garantijos Ukrainai gali tapti vienu svarbiausių klausimų. A. Medalinskui keista, kad šis klausimas iškeltas tik dabar, nors jis esą buvo svarbus nuo pat D. Trumpo antrosios kadencijos JAV prezidento poste pradžios.
Demokratų pergalė gali tapti ir problema
A. Medalinskas teigė, kad Ukrainai demokratų pergalės poveikis paaiškės tik pradėjus veikti naujam Kongresui ir išryškėjus demokratų bei respublikonų dialogui. Jo manymu, galimi du scenarijai.
Pirmuoju atveju demokratai galėtų įtikinti D. Trumpo administraciją, kad nuolaidomis Rusijai ir pasaulio perdalijimo siūlymais pagal Vladimiro Putino norus toli nueiti nepavyks. A. Medalinskas tai palygino su JAV situacija Antrojo pasaulinio karo metais, kai šalis nekreipė dėmesio į Adolfo Hitlerio ir Josifo Stalino reikalavimus, tačiau vėliau vis tiek turėjo įsitraukti į karą Europoje.
Kitas scenarijus, politologo teigimu, būtų galimas tuo atveju, jei D. Trumpo administracija užsispirtų, o demokratai taip pat perlenktų lazdą. Tuomet svarbiausioje ir įtakingiausioje Vakarų valstybėje institucijoms būtų sunku susikalbėti.
A. Medalinskas perspėjo, kad tokia situacija galėtų paralyžiuoti JAV veiksmus ir šalį įklampinti į vidaus konfliktus. Jo vertinimu, Vladimirui Putinui tai būtų labai naudinga dovana.
