Verslui perspėjant, kad rugsėjį gali būti išnaudota visa šiems metams skirta užsieniečių įdarbinimo kvota, o neužpildytos darbo vietos galėtų lemti 100–150 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto (BVP), Seimo pirmininkas Juozas Olekas teigia, jog pirmiausia reikėtų susigrąžinti išvykusius Lietuvos gyventojus ir daugiau dėmesio skirti jaunoms šeimoms, auginančioms vaikus.
Trečiadienį Žinių radijui jis sakė, kad Lietuvos ekonomikos lygis jau yra beveik pasiekęs Europos vidurkį, todėl išvykusiems gyventojams verta grįžti į šalį.
J. Oleko teigimu, antras svarbus žingsnis – į darbo rinką įtraukti bedarbius. Lietuvoje šiuo metu darbo neturi apie 150 tūkst. žmonių. Trečiuoju prioritetu jis įvardijo bendras pastangas didinti gimstamumą.
Verslas raginamas padėti darbuotojams kurti didesnes šeimas
Seimo pirmininkas mano, kad prie demografinių problemų sprendimo galėtų labiau prisidėti ir verslas, skatindamas savo darbuotojus kurti šeimas bei auginti daugiau vaikų.
Jo vertinimu, tik po šių priemonių turėtų būti sprendžiama dėl labiau reguliuojamos migracijos politikos. Galimybę apie ją diskutuoti J. Olekas mato svarstant kitų metų valstybės biudžetą.
Taip pat, anot jo, reikėtų apsispręsti, ar darbuotojus iš pageidaujamų šalių į Lietuvą kviesti trumpam, pavyzdžiui, dvejiems metams, ar siekti, kad jie čia pasiliktų ilgesniam laikui ir būtų geriau integruoti.
J. Olekas pabrėžė, kad trečiųjų šalių piliečiams būtina sudaryti geresnes sąlygas integruotis. Valstybė, jo manymu, galėtų daugiau finansuoti lietuvių kalbos kursus.
Seimo pirmininkas atkreipė dėmesį į prieštaringą situaciją: viena vertus, kalbama apie uždaras bendruomenes, kuriose žmonės bendrauja tik savo kalba, kita vertus, kai kurie Baltarusijos atstovai teigia norintys mokytis lietuviškai, tačiau neturintys kur to daryti. Todėl, jo nuomone, dėl kalbos mokymo plėtros reikėtų tartis su verslu, Vyriausybės atstovais ir savivalda.
Verslas įspėja dėl galimo darbuotojų trūkumo
BNS skelbė, kad pagal Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos verslo konfederacijos ir Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso pateiktą scenarijų, į darbo rinką nepatekus reikalingiems darbuotojams, šiemet tiesioginės viešosios pajamos galėtų sumažėti 20–25 mln. eurų, o 2027 metais – apie 90 mln. eurų.
Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną Lietuvoje galiojančius leidimus gyventi turėjo beveik 227 tūkst. užsieniečių. Maždaug 108 tūkst. jų leidimus buvo gavę darbo pagrindu, o metų pradžioje tokių asmenų buvo apie 175 tūkst.
Iš visų Lietuvoje gyvenančių užsieniečių apie 80 tūkst. sudarė Ukrainos piliečiai, beveik 48 tūkst. – Baltarusijos, 13 tūkst. – Rusijos piliečiai. Maždaug tiek pat užsieniečių buvo iš Uzbekistano. Lietuvoje taip pat gyveno 9,4 tūkst. Indijos ir 7,4 tūkst. Tadžikistano piliečių.
