Šiaulių apygardos teismas iš dalies patenkino buvusios kandidatės į Seimą Irmos Gajauskaitės apeliacinį skundą. Moteris išteisinta dėl viešo žydų niekinimo, nuo baudžiamosios atsakomybės atleista dėl fizinio skausmo sukėlimo broliui, o 40 parų arešto bausmės vykdymas dėl pasikėsinimo išprovokuoti riaušes atidėtas vieneriems metams.
Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos teismas. Vasario mėnesį Šiaulių apylinkės teismas I. Gajauskaitę buvo pripažinęs kalta dėl pasikėsinimo organizuoti riaušes, viešo žmonių grupės niekinimo dėl tautybės ir fizinio skausmo sukėlimo artimam giminaičiui. Jai tuomet skirta 75 parų arešto bausmė, taip pat nuspręsta konfiskuoti kompiuterį ir mobilųjį telefoną, kurie laikyti nusikaltimo padarymo priemonėmis.
Arešto vykdymas atidėtas, tačiau nuosprendis dėl riaušių liko galioti
Su tokiu sprendimu nesutikusi I. Gajauskaitė pateikė apeliacinį skundą. Ji teigė, kad jos atžvilgiu teismo proceso nebuvo, todėl prašė bylą nagrinėti iš naujo ir suteikti jai galimybę gintis asmeniškai.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą, peržiūrėjo vaizdo įrašus, apklausė ekspertus ir išklausė pačią apeliantę. Jai taip pat sudaryta galimybė susipažinti su kompiuteryje esančiais duomenimis bei pasiimti bylai reikšmingą informaciją.
Teismas paliko galioti pirmosios instancijos skirtą 40 parų areštą už pasikėsinimą išprovokuoti riaušes, tačiau jo vykdymą atidėjo vieneriems metams.
Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti realiai neatliekant arešto ir neizoliuojant I. Gajauskaitės nuo visuomenės. Jai suteikta galimybė pasitaisyti bei toliau dirbti. Teismas taip pat pažymėjo, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o byloje nėra duomenų, jog po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo moteris būtų padariusi naują nusikalstamą veiką ar nubausta administracine tvarka.
Dėl žydų niekinimo moteris išteisinta
Apeliacine tvarka nagrinėtoje byloje I. Gajauskaitė taip pat buvo nuteista dėl žydų tautybės asmenų niekinimo. Vis dėlto teisėjų kolegija nusprendė, kad surinkti ir ištirti įrodymai neleidžia padaryti neabejotinos išvados, jog ji įvykdė šią nusikalstamą veiką.
Dėl to moteris išteisinta, nes teismas nenustatė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Byla dėl smurto prieš brolį nutraukta
I. Gajauskaitė buvo pripažinta kalta ir dėl fizinio skausmo sukėlimo broliui. Bylos duomenimis, ji smūgiavo giminaičiui.
Tačiau apeliacinės instancijos teismas ją nuo baudžiamosios atsakomybės atleido dėl veikos mažareikšmiškumo ir šią bylos dalį nutraukė. Teismas atsižvelgė į konflikto aplinkybes, tai, kad moters veiksmai nebuvo intensyvūs, nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta sveikata, fizinis skausmas truko neilgai, o liekamųjų reiškinių neliko. Todėl konstatuota, kad veikos pavojingumas nebuvo toks didelis, jog už ją būtų tikslinga taikyti baudžiamąją atsakomybę ir skirti įstatyme numatytą bausmę.
Teismas I. Gajauskaitės veiksmus įvertino kaip siekį išprovokuoti riaušes.
Į Seimą I. Gajauskaitė kandidatavo 2024 metais Tautos ir teisingumo sąjungos (centristai, tautininkai) sąraše, kuriame jai buvo skirtas 42 numeris.
