Pastaruoju metu netrūksta pranešimų apie bankrutuojančias maitinimo įstaigas. Dėl to priežasčių aiškinama įvairiai: vieni kaltina restoranus ir kavines, siekiančias per pirmuosius veiklos metus susigrąžinti investicijas bei uždirbti, kiti – didelę konkurenciją, o dar kiti atsakomybę priskiria valdžiai.
Autoriaus nuomone, pirmiausia reikėtų vertinti pačios bankrutavusios įstaigos sprendimus: įgūdžių stoką ir netinkamai pagal vietą pasirinktą verslo koncepciją.
Ne mažiau svarbus ir finansinis pagrindas. Jei pirmoji maitinimo įstaiga kuriama už skolintus pinigus, jau pirmaisiais mėnesiais gali pritrūkti apyvartinių lėšų. Tuomet tenka didinti patiekalų kainas, mažinti porcijas, apkarpyti darbuotojų atlyginimus ar jų skaičių. Visa tai galiausiai atsiliepia maisto ir aptarnavimo kokybei.
Autorius taip pat mano, kad žmonėms, kurie šiame versle nėra dirbę bent penkerius metus, geriau į jį neskubėti, nes patirties stoka gali greitai pražudyti naują verslą. Valdžios sprendimai, įskaitant mokesčių didinimą, dažniausiai tik paspartina tų įstaigų, kurių verslas jau balansuoja ties žlugimo riba, pabaigą.
Vis dėlto šįkart jis nusprendė pasidalyti pozityvia patirtimi ir pristatyti, jo vertinimu, vargu ar bankrutuosiančią kavinę.
Viešnagė „Sočioje lapėje“
Gargžduose veikiančią kavinę „Soti lapė“ autoriui ne kartą rekomendavo skaitytojai. Apsilankymu jis norėjo parodyti, kad tokias rekomendacijas pastebi ir, atsiradus progai, patikrina.
Kavinėje lankytojus pasitinka jaukus interjeras. Čia įrengtas ir nedidelis vaikų žaidimų kampelis, kuriame mažieji gali užsiimti, kol ruošiami užsakymai, o ne nuobodžiauti prie stalo.
Daugelis rekomendavusiųjų gyrė ne tik maisto kokybę, bet ir porcijų dydį. Todėl autorius, nebūdamas itin alkanas, kartu su Katiniene pasirinko dienos pietų pasiūlymus, tikėdamasis mažesnių porcijų. Taip pat buvo galima sutaupyti, nes pagrindiniame meniu esantys patiekalai kainuoja maždaug dvigubai daugiau.
Gėrimai ir sriuba
Prie dienos pietų, kiek suprato autorius, siūlomas ir gėrimas – vanduo su sirupu. Tačiau sutaupęs rinkdamasis pagrindinius patiekalus, jis nusprendė gėrimams netaupyti: sau užsisakė gazuoto gėrimo, o Katinienei – kapučino.
Žirnių sriuba – 2,00 €
Tiršta žirnių sriuba su šonkaulių mėsa, autoriaus vertinimu, galėjo būti įrašyta ne tik į dienos pietų, bet ir į pagrindinį meniu kaip atskiras šefo pasiūlymas.
Užsakę vieną porciją ir ja pasidaliję, abu lankytojai jau pajuto lengvą sotumą. Atnešus pagrindinius patiekalus autoriui kilo klausimas, ar jo jau neatpažįsta darbuotojai, nes tokio dydžio dienos pietų porcijų jis seniai nebuvo matęs.
Kiaulienos karbonadas su grybų padažu – 6,80 €
Katinienei užsakytas kiaulienos karbonadas su grybų padažu vos tilpo į didelę lėkštę. Kartu buvo patiekta gausi garnyro porcija.
Be morkų ir burokėlių salotų, lėkštėje dar buvo agurkų, pomidorų ir salotų lapų. Autorių nustebino ne tik garnyro kiekis, bet ir pats karbonadas: jis buvo storas, o ne plonas mėsos gabalas, paslėptas po storu paniruotės sluoksniu.
Karka su kopūstais – 6,00 €
Prieš pradėdamas valgyti karką autorius dar kartą patikrino meniu nurodytą kainą. Už 6 eurus patiekta porcija pasirodė tokia didelė, kad net vienos iš dviejų jos dalių būtų pakakę.
Dar didesnę nuostabą sukėlė tai, kad prie dienos pietų patiekalo buvo pridėti du indeliai padažo. Autorius skaitytojų klausia, ar kitiems „Sočioje lapėje“ dienos pietums užsisakiusiems karką taip pat buvo patiekta panašiai sukomplektuota porcija.
Pati karka buvo skani, gerai ištroškinta ir sultinga.
Aptarnavimą autorius įvertino gerai. Darbuotojai kelis kartus pasiteiravo, ar nieko netrūksta, o nuimdami lėkštes paklausė, ar kas nors nepatiko. Dideles porcijas įveikti buvo nelengva.
Autorius pabrėžia, kad lankytojai valgo tol, kol pasisotina, o ne būtinai tol, kol lėkštė visiškai tuščia. Vis dėlto jis pripažįsta, kad atsirastų žmonių, galinčių tokias porcijas suvalgyti be didesnių sunkumų.
„Sočios lapės“ maistą jis įvertino 5/5. Apsilankymo metu kavinėje buvo daug žmonių, o nepatenkintų lankytojų aplinkui nepastebėta. Todėl, autoriaus manymu, tokiai įstaigai bankrotas negresia, nebent ateityje ji, užmigusi ant laurų, pradėtų mažinti porcijas arba suprastėtų maisto kokybė.
Autorius taip pat planuoja kada nors suburti maždaug keturių žmonių kompaniją ir paragauti firminio kepsnio „Soti lapė“ XXL. Jo dydį gyrė padavėja, todėl lankytojas svarsto, kad keturiese vieną porciją turėtų įveikti.

