Valdo Adamkaus 100-mečio minėjimas turėjo tapti proga pagerbti vieną svarbiausių Lietuvos politinių veikėjų ir prisiminti jo nuopelnus valstybei. Vis dėlto šventės akcentą netrukus nustelbė diskusijos dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo renginyje nedalyvauti. Imta svarstyti, ar šalies vadovas negalėjo kitaip sudėlioti savo darbotvarkės.
Šią situaciją laidoje aptarė komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas ir vaizdo tinklaraštininkas Skirmantas Malinauskas.
Malinauskas: dėmesys nukrypo ne ten
Kalbėdamas apie prezidentui tekusią kritiką, S. Malinauskas teigė, kad pats skandalas yra nepagrįstas. Jo manymu, situacija primena atvejį, kai per žmogaus gimtadienį vietoj jo asmenybės ir nuopelnų imama aiškintis, kodėl vienas svečias neatvyko.
Pasak jo, būtų absurdiška viešai svarstyti, kad neatvykusysis labiau vertina darbą nei draugystę, nors tikrosios jo sprendimo aplinkybės gali būti nežinomos. Tokia diskusija, pašnekovo vertinimu, užgožia patį svarbiausią dalyką – Valdo Adamkaus asmenybę ir jo reikšmę Lietuvai.
S. Malinauskas pabrėžė, kad V. Adamkus vertinamas ir dėl savo santūrumo bei nedidelės arogancijos. Lygindamas jį su Rolandu Paksu, Gitanu Nausėda ir Dalia Grybauskaite, pašnekovas sakė matantis išskirtinai inteligentišką ir ramų žmogų, gebėjusį pagarbiai bendrauti su žurnalistais.
Jo teigimu, nors V. Adamkaus prezidentavimo metu taip pat būta konfliktų, tarp jų – situacija su premjeru Vagnoriumi, jie dažniausiai vykdavo išlaikant orumą. Todėl diskusijos, ar G. Nausėda turėjo nutraukti darbus Vokietijoje ir vykti į jubiliejaus minėjimą, gali menkinti pačią V. Adamkaus sukaktį.
Vertindamas prezidento sprendimą, S. Malinauskas atkreipė dėmesį, kad nėra žinoma, kas konkrečiai vyko Vokietijoje. Neformalus susitikimas galėjo būti iš anksto suplanuotas, o kelionės metu, pavyzdžiui, kartu važiuojant su kancleriu Merzu, galėjo būti aptariami svarbūs klausimai.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad G. Nausėda nepaskelbė jokio pareiškimo, esą nedalyvauja dėl nepalankaus požiūrio į V. Adamkų. Prezidentas tiesiog pasirinko darbo pareigas. Vis dėlto dabar, anot S. Malinausko, viešumoje atsigręžia ankstesnis G. Nausėdos elgesys – dažnos bendros nuotraukos ir pozavimas su V. Adamkumi.
Ar buvo įmanoma suderinti abu renginius?
Laidoje taip pat svarstyta, galbūt prezidentas galėjo suderinti dalyvavimą Vokietijoje ir V. Adamkaus jubiliejaus minėjime arba vizitą keliomis valandomis atidėti.
S. Malinausko manymu, atsakyti būtų galima tik žinant konkretaus susitikimo turinį ir reikšmę, tačiau šios informacijos visuomenė neturi ir galbūt niekada nesužinos.
Jis pasakojo pats dažnai atsisakantis įvairių ambasadų, Europos Parlamento ir kitų institucijų priėmimų, nes neturi laiko arba nenori juose dalyvauti. Nors V. Adamkus yra simbolinė figūra, Lietuvoje yra ir kitų svarbių politikų, sportininkų bei visuomenės veikėjų, todėl, jo teigimu, reikėtų paaiškinti, kokiu kriterijumi remiantis vienas gimtadienis laikomas svarbesniu už darbinį vizitą Vokietijoje, kuri Lietuvoje dislokuoja savo diviziją.
S. Malinauskas teigė suprantantis, kodėl G. Nausėda tapo lengvu taikiniu. Prezidentas anksčiau yra kalbėjęs apie kelionę dviračiu į Latviją ir kritikavęs D. Grybauskaitę, todėl, pašnekovo vertinimu, dabar pats pateko į panašią situaciją.
Jis taip pat sakė turintis nuotraukų su V. Adamkumi, tačiau jų neviešinęs socialiniame tinkle, nes tokių kadrų buvo paskelbta labai daug. Pasak jo, tai nereiškia mažesnės pagarbos buvusiam prezidentui. Didesnį susirūpinimą kelia atvejai, kurie, jo vertinimu, primena veidmainystę.
Kaip pavyzdį pašnekovas nurodė Artūrą Zuoką, kurio sūnaus krikšto tėvas yra V. Adamkus. Anot S. Malinausko, prieš rinkimus Artūras Zuokas nebuvo pakviestas Benkunsko į Operos ir baleto teatrą, nes galėjo suteikti politiniam konkurentui papildomų kozirių. Jo vertinimu, žema buvo ne tai, kad žmogus neatvyko, o motyvas, dėl kurio jis galėjo būti nepakviestas.
Pašnekovas taip pat prisiminė D. Grybauskaitės sveikinimą V. Adamkui, sulaukusį daugiau nei 50 tūkstančių reakcijų, ir ankstesnę istoriją, kai „Baltic News Service“ paskelbė V. Adamkaus rinkimų biuletenio nuotrauką bei informaciją, kad jis balsavo už Algirdą Butkevičių.
S. Malinausko teigimu, nereikėtų V. Adamkaus jubiliejaus paversti santykių aiškinimusi. Tik pats V. Adamkus gali spręsti, ko norėjo matyti savo šventėje ir ar jį įžeidė neatvykusių svečių sprendimai.
Politinis fonas užgožė istorinę asmenybę
Kalbėdamas apie Lietuvos politinės kultūros pokyčius, S. Malinauskas pripažino, kad anksčiau taip pat būta nemalonių situacijų. Jis prisiminė istoriją, kai Nacionalinės premijos laureatė, kaip pats sakė, berods, nebuvo įleista į Prezidentūroje vykusį priėmimą, nes apsauga jos neatpažino. Moteris tuomet apsisuko ir išėjo.
Vis dėlto pašnekovas pabrėžė, kad V. Adamkaus 100-mečio svarba slypi ne vien konkrečioje šventėje. V. Adamkus yra Lietuvos istorijos simbolis, o jo indėlis į valstybę jau įrašytas į vadovėlius. Galimybė pabūti šalia dar gyvos istorijos, S. Malinausko teigimu, yra visą tautą vienijantis dalykas.
Jis V. Adamkų pavadino politiko etalonu – žmogumi, kuris, nors buvo atvykęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų, turėjo kitokį išsilavinimą ir platų akiratį, išliko paprastas bei artimas visuomenei.
S. Malinauskas sakė neabejojantis, kad G. Nausėda norėtų būti panašus į V. Adamkų, tačiau supranta, jog juo netaps. Tuo metu Andrius Tapinas, jo vertinimu, G. Nausėdą mato kaip lengvai kritikuojamą taikinį, o Prezidentūra šioje viešoje kovoje dažnai tampa pagrindiniu taikiniu.
Pašnekovas prisiminė ir DELFI metų įtakingiausiųjų apdovanojimus, kai metų įtakingiausiu visuomenininku pripažintas asmuo pirmiausia prabilo apie prezidento patarėją Fredį, kuris pats į renginį neatėjo, o apdovanojimą atsiėmė kitas žmogus. S. Malinausko manymu, tai yra viešas žaidimas, panašus į Dirkščio, Maslobojevo ir Oksanos Pikul pasišpilkavimus. Toks turinys yra skaitomas ir matomas, tačiau, jo vertinimu, turi nedaug reikšmės.
