Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pripažįsta, kad dabartinė gynybos pirkimų sistema veikia nepakankamai efektyviai. Didelė dalis mokėjimų kasmet susitelkia paskutiniame metų ketvirtyje, todėl nuo 2027 metų, ministro teigimu, ši tvarka turės būti keičiama, kad lėšos būtų panaudojamos tolygiau per visus metus.
R. Kaunas ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė, kad dabartinė praktika, kai pirmąjį, antrąjį ir trečiąjį ketvirčius procesai vyksta lėčiau, o ketvirtąjį staiga išauga mokėjimų ir projektų skaičius, nėra gera. Jo vertinimu, sistema turėtų veikti stabiliau, o mokėjimai galėtų būti atliekami kiekvieną metų ketvirtį, o ne viską nukeliant į paskutinius mėnesius.
Duomenys rodo ryškų pirkimų netolygumą
Ministras teigė, kad netolygų gynybos pirkimų vykdymą patvirtina ir ankstesnių metų rezultatai. 2023 metų trečiąjį ketvirtį planas buvo įgyvendintas 76 proc., o ketvirtąjį ketvirtį – 125 proc. Pernai trečiojo ketvirčio rodiklis siekė 63 proc., tačiau paskutinį metų ketvirtį planas buvo įvykdytas 167 proc.
Šių metų trečiąjį ketvirtį plano įvykdymas sudarė 87 proc. R. Kaunas nurodė, kad tai geriausias trečiojo ketvirčio rezultatas nuo 2023 metų. Anot jo, šis rodiklis rodo, kad sistema juda į priekį, nors dar nėra tobula, nes anksčiau nebuvo tam tinkamai pasirengta.
Pasak ministro, mokėjimai metų pabaigoje anksčiau būdavo koncentruojami dėl nepakankamo Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimo. Tačiau dabar, augant gynybai skiriamiems asignavimams ir biudžetui tapus tolygesniam bei optimalesniam, atsirado galimybė keisti nusistovėjusią tvarką.
Problema – ir darbuotojų bei technologijų trūkumas
R. Kaunas viena svarbiausių sistemos spragų įvardijo nepakankamus žmogiškuosius išteklius ir laiku neatliktą procesų modernizavimą. Jo teigimu, 2022 metais, Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, turėjo būti padidintas darbuotojų skaičius, sparčiau diegiama skaitmenizacija ir modernesni darbo įrankiai.
Ministras sakė, kad tai nebuvo padaryta, todėl šiandien susiduriama su darbuotojų trūkumu. Gynybos resursų agentūros ir ministerijos specialistams tenka gerokai didesnis darbo krūvis, nors pirkimų administravimo pajėgumai nebuvo atitinkamai sustiprinti.
ELTA primena, kad rugpjūtį paskelbtame Valstybės kontrolės (VK) audite buvo atskleista gynybos pirkimų skaidrumo ir administravimo trūkumų.
Auditoriai nustatė, kad 45 proc. vertintų gynybos pirkimų sprendimų priėmime dalyvavo patariamosios institucijos, neturinčios teisinių įgaliojimų priimti tokius sprendimus. Be to, dalis pirkimams įtaką darančių asmenų tinkamai nedeklaravo savo dalyvavimo juose.
Audito duomenimis, 42 proc. analizuotų pirkimų derinimas užtruko nuo 30 iki 374 dienų. Vis dėlto esminių pažeidimų audito metu nenustatyta.
