Nuo lapkričio 1-osios Lietuvoje pradeda galioti keli sveikatos apsaugos sistemos pakeitimai. Jie susiję su genų terapijos vaistų gamyba, išplėstinės praktikos slaugytojų funkcijomis, skubiomis oftalmologų konsultacijomis ir vaikų, sergančių tam tikromis ligomis, stebėjimu.
Pagal gydytojo paskyrimą konkrečiam pacientui nuo šiol bus galima gaminti ne tik ląstelių terapijos ar audinių inžinerijos, bet ir genų terapijos vaistus. Iki šiol Lietuvoje tokia gamyba nebuvo leidžiama, net kai gydymo įstaiga turėjo reikiamą kompetenciją ir technines galimybes.
Skubiosios medicinos pagalbos skyriuose išplėstinės praktikos slaugytojai galės savarankiškai apžiūrėti lengvesnės būklės pacientus ir suteikti jiems reikalingą pagalbą. Sveikatos apsaugos ministerija tikisi, kad taip gydytojai galės daugiau dėmesio skirti sudėtingiems bei gyvybei pavojingiems atvejams.
Oftalmologo konsultacija skubos tvarka
Skubos tvarka pacientai galės būti nukreipiami pas gydytoją oftalmologą dėl itin padidėjusio akispūdžio, staiga pablogėjusio regėjimo, infekcinių uždegimų, naujagimių retinopatijos patikros ir kitų neatidėliotinų situacijų.
Tokiais atvejais oftalmologo konsultacija turi būti suteikta ne vėliau kaip per 14 dienų.
Suaugusiesiems, sergantiems cukriniu diabetu ir per pastaruosius metus dėl diabetinės retinopatijos nesikonsultavusiems su oftalmologu, dalis paslaugų galės būti teikiama nuotoliniu būdu.
Norėdamas pasinaudoti šia galimybe, pacientas turės apsilankyti pas šeimos gydytoją. Jis atliks akies dugno nuotrauką ir nuotoliniu būdu perduos ją oftalmologui įvertinti.
Dažnesnė vaikų reumatologinė stebėsena
Naujos taisyklės taip pat nustato vaikų, sergančių jaunatviniu artritu arba sisteminėmis jungiamojo audinio ligomis, stebėjimo dažnumą.
Jeigu liga yra vidutinio ar didelio aktyvumo arba vaikui skiriami ligą modifikuojantys vaistai, vaikų reumatologas jį turės apžiūrėti kas 3–6 mėnesius. Kai liga mažai aktyvi ir toks gydymas netaikomas, vaiko būklė bus vertinama kas 6–12 mėnesių.
Iki šiol konkretaus šios pacientų grupės stebėjimo reglamentavimo nebuvo, todėl gydytojai vaikų sveikatos būklę vertindavo individualiai.
