Artimojo išvykimas į globos namus dažnai būna sunkus išbandymas visai šeimai. Įprastos aplinkos ir kasdienybės praradimas žmogui gali sukelti nerimą, liūdesį, pyktį ar baimę pasijusti nebereikalingam. Todėl svarbu iš anksto pasiruošti pokyčiui, apgalvoti, kaip apie jį kalbėti, ir padėti artimajam pamažu prisitaikyti.
Sprendimas senyvo amžiaus žmogų apgyvendinti globos namuose neretai priimamas kupinas abejonių, klausimų ir prieštaringų jausmų. Jei jis priimamas staiga, nepasikalbėjus ir nepasiruošus, gali kilti stiprus pasipriešinimas, pyktis, užsisklendimas, pablogėti tarpusavio santykiai ir pasunkėti adaptacija naujoje vietoje.
Šeimos narius tokiu metu dažnai apima kaltė. Vis dėlto šis jausmas nebūtinai reiškia, kad sprendimas netinkamas – jis gali rodyti meilę, atsakomybę ir vidinį konfliktą. Atviras bei nuoseklus kalbėjimasis apie sudėtingą situaciją dažnai padeda sumažinti įtampą.
Pasiruošimas prasideda dar prieš persikraustymą
Apie būsimą pokytį verta pradėti kalbėti iš anksto. Artimąjį galima po truputį supažindinti su mintimi apie gyvenimą globos namuose ir papasakoti apie teigiamą kitų žmonių patirtį. Prie temos reikėtų grįžti ne vieną kartą, nes vieno pokalbio dažniausiai nepakanka.
Naudinga kartu aplankyti būsimą gyvenamąją vietą. Taip žmogus gali pamatyti aplinką, susipažinti su darbuotojais, erdvėmis ir siūlomomis veiklomis. Išankstinis susipažinimas mažina nežinomybę, suteikia daugiau saugumo ir gali palengvinti prisitaikymą.
Melą geriau pakeisti atvirumu
Kai artimasis priešinasi, šeimos nariai kartais pasakoja, kad jis trumpam vyksta į sanatoriją pailsėti. Tačiau sprendimo slėpti ar meluoti nereikėtų. Net ir geri ketinimai gali padaryti daugiau žalos nei naudos, nes žmogus dažnai pajunta, kad su juo kalbama neatskleidžiant visos tiesos. Tai gali sustiprinti įtarumą ir pasipriešinimą.
Apgaulė gali pakirsti pasitikėjimą ne tik šeima, bet ir globos namų darbuotojais. Atvykus gali kilti pyktis, pažeminimo jausmas ir noras priešintis. Jei tiesa paaiškėja netikėtai, prie persikėlimo sunkumų prisideda ir išdavystės išgyvenimas.
Taip pat nereikėtų ilgai palaikyti vilties, kad žmogus netrukus grįš namo. Laukimas gali trukdyti įsitraukti į gyvenimą naujoje vietoje. Svarbu suteikti galimybę tinkamai atsisveikinti su namais. Adaptacija prasideda tada, kai žmogus pripažįsta netektį, leidžia sau liūdėti ir pamažu kuria naują kasdienybę bei ryšius.
Kalbėkite apie tai, kas gali palengvinti gyvenimą
Dauguma žmonių nenori palikti savo namų, todėl pokytį verta aiškinti ne vien praradimais, bet ir galima nauda. Galima paminėti globos namuose vykstančius rankdarbių ir muzikos užsiėmimus, renginius, koncertus, išvykas bei susitikimus su įdomiais svečiais.
Taip pat svarbu kalbėti apie bendruomenę: ten galima bendrauti su kitais gyventojais, susirasti draugų, atrasti bendrų pomėgių. Kasdienybę gali palengvinti ir tai, kad nereikės rūpintis maisto ruošimu, skalbimu, buitimi, vizitų pas gydytojus registracija ar vaistų įsigijimu.
Reikėtų pabrėžti saugumą: prireikus šalia bus medicinos pagalba, o aplinka pritaikyta saugiai vaikščioti ir būti lauke. Vis dėlto artimojo nereikėtų spausti ar įtikinėti, kad jam būtinai bus smagu. Tokios frazės gali sukelti priešingą reakciją, jei neatsižvelgiama į jo jausmus.
Ko geriau nesakyti?
Artimojo jausmų nereikėtų neigti ar su jais ginčytis. Tokios frazės kaip „Nėra čia ko bijoti“, „Kitiems dar blogiau“, „Tu turi suprasti“, „Nebūk kaip mažas vaikas“, „Ten bus geriau, nustok dramatizuoti“, „Visi seneliai anksčiau ar vėliau ten apsigyvena“, „Mes taip nusprendėme, nes mums taip patogiau“ ar „Priprasi“ gali priversti žmogų pasijusti nesuprastą, atstumtą ir vienišą.
Ramiau reaguoti padeda pagarbus jausmų pripažinimas. Galima pasakyti, kad tai bus didelis pokytis ir suprantama, jei žmogus jaučia baimę ar pyktį. Taip pat verta paaiškinti, kad sprendimo tikslas – užtikrinti jo saugumą ir priežiūrą, o šeima iš jo gyvenimo nedings bei lankys jį toliau.
Artimajam galima priminti, kad darbuotojai pasirūpins sveikata ir buitimi, todėl šeimai liks daugiau laiko kokybiškai bendrauti. Svarbu pabrėžti, kad darbuotojai padės, kai bus sunku, tačiau žmogus galės išlikti savarankiškas ir užsiimti mėgstama veikla.
Globos namus pristatykite kaip bendruomenę
Žmonės dažniausiai nenori gyventi institucijoje, todėl globos namus geriau apibūdinti kaip bendruomenę. Galima pasakoti, kad gyventojai kartu geria arbatą, kalbasi, švenčia gimtadienius ir lankosi renginiuose. Taip pat verta akcentuoti, kad žmogus turės asmeninę erdvę ir galės atsivežti savo daiktus, nuotraukas bei kitas namus primenančias smulkmenas.
Kiek įmanoma, artimąjį reikėtų įtraukti į sprendimus: leisti pasirinkti, ką pasiimti, aptarti lankymo grafiką, tradicijų tęsimą ir šeimos švenčių paminėjimą. Planuojant persikraustymą patariama vengti emociškai jautrių datų, pavyzdžiui, laikotarpio prieš Kalėdas ar šeimos šventes. Artimiausios ateities veiklų planavimas gali suteikti ramybės.
Po persikėlimo svarbu palaikyti ryšį su globos namų darbuotojais ir kuo dažniau lankyti artimąjį. Kartu praleistas laikas bei kasdienis dėmesys gali padėti, kad persikėlimas būtų išgyvenamas ne kaip atstūmimas, o kaip rūpestis.
Lukas Zajančauskas – ROC.lt portalo redaktorius. Jis rūpinasi, kad skaitytojus pasiektų aiškios, aktualios ir lengvai suprantamos naujienos.