Savavališkų statybų istorija Kauno rajone toliau komplikuojasi. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija penkiuose Ražių kaime pastatytuose vienbučiuose namuose nustatė neatitikimų, skyrė baudą ir suteikė laiko dokumentams sutvarkyti. Statytojas su sprendimu nesutinka bei jį apskundė.
Įmonės atstovas stebisi, kad vasarį inspekcija pažeidimų nenustatė, tačiau po gyventojų skundų vasarą priėmė kitokį sprendimą. Specialistai teigia, jog statybas galima įteisinti, bet tam prireiks laiko ir didelių išlaidų.
Pastatytas papildomas aukštas
Penki namai Ražių kaime pateko į inspekcijos akiratį dėl to, kad, institucijos vertinimu, buvo pastatyti ne pagal patvirtintą projektą.
Inspekcijos patarėjas Gediminas Puškorius nurodė, kad vietoj projekte numatyto vieno aukšto namo su mansarda iškilo dviejų aukštų pastatai – faktiškai įrengtas visas antras aukštas.
Šių namų statybos leidimas bendrovei išduotas dar 2013 metais. Vis dėlto realūs darbai prasidėjo tik prieš maždaug dvejus metus. „Katos grupės“ vadybininkas Mindaugas Žemaitis aiškino, kad įmonės pagrindinė veikla nėra statybos, todėl projektui buvo kaupiamos nuosavos lėšos, nesiskolinant iš bankų. Namai esą statyti etapais: vienais metais įrengti pamatai, kitais darbai tęsti.
Statytojas teigia, kad pakeitimai buvo teisėti
Bendrovės atstovai pripažįsta, jog per statybas projektas buvo koreguojamas, tačiau mano, kad tai daryta laikantis teisės aktų. Jų teigimu, leidimai tebėra galiojantys ir niekada nebuvo panaikinti, o architektai laikėsi pozicijos, kad pakeitus šlaitinį stogą į plokščią pakanka atlikti projekto korekciją, vadinamąja A laida.
Statytojas taip pat tvirtina, kad nebuvo pakeista nei namų padėtis sklypuose, nei pamatų plotas. Užstatymo ilgis ir plotis liko tokie patys, o bendras pastatų aukštis, jo teigimu, sumažėjo 70 centimetrų.
Inspekcija laikosi priešingos pozicijos. G. Puškoriaus teigimu, tam tikrose pastatų dalyse aukštis padidėjo daugiau kaip dviem metrais. Tai, anot jo, viršija Statybos įstatyme numatytą išimtį, leidžiančią atlikti darbus be naujo statybą leidžiančio dokumento.
Sprendimas pasikeitė po gyventojų skundų
„Katos grupės“ atstovas nurodė, kad vasario mėnesį inspekcija buvo atlikusi patikrinimą ir pažeidimų nenustatė. Turėdama tai patvirtinančius dokumentus, įmonė toliau įrenginėjo namus ir rengė juos užbaigimui. Tuo metu vienas pastatas jau buvo parduotas, jame pradėjo kurtis gyventojai.
Tačiau maždaug po pusmečio, vasarą, bendrovė gavo informaciją apie nustatytą savavališką statybą. Inspekcija pripažino, kad papildomas tyrimas pradėtas gavus daug skundų ir naujos informacijos.
Pasak G. Puškoriaus, vasario 10 dieną išduotoje pažymoje pažeidimų nurodyta nebuvo. Vėliau tas sprendimas panaikintas, o rugpjūčio 5 dieną išduota nauja pažyma, kurioje neatitikimai jau įvardyti.
Baudos dydis dar neaiškus
Statytojui suteiktas pusės metų terminas reikalingiems dokumentams sutvarkyti. Taip pat paskirta bauda, tačiau kol kas sprendžiama, ar statiniai bus vertinami kaip vienas objektas, ar kiekvienas namas atskirai.
Inspekcija nurodo, kad bauda gali siekti nuo 3 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, o galutinė suma priklausys nuo to, kaip bus traktuojamas statinių skaičius.
Bendrovė inspekcijos sprendimus apskundė ir pasirinko teisinį kelią. M. Žemaitis pabrėžė, kad įmonė dokumentus tvarko iš naujo ir neketina griauti penkių namų.
Vis dėlto pirmieji bandymai įteisinti statybas nebuvo sėkmingi. Kauno rajono savivaldybės architektė Irena Bertašiūtė sakė, kad prašymai buvo pateikti dėl dviejų statinių, tačiau trūko dalies dokumentų, o kai kurie failai buvo įkelti netinkamai. Dėl šių techninių trūkumų prašymai atmesti.
Architektės teigimu, statytojas turi galimybę statybas įteisinti, tačiau už savavališkus darbus gali tekti sumokėti keliasdešimt tūkstančių eurų. Įstatymas numato, kad tokia suma negali viršyti 70 proc. atliktų darbų sąmatinės vertės, o absoliuti riba siekia 300 tūkst. eurų.
Statytojai savo poziciją ketina ginti teisme, tačiau kiek užtruks visas procesas, kol kas neaišku.

