Spalio 8-ąją, minint Pasaulinę regėjimo dieną, Lietuvos optometrininkų asociacija ragina akių patikros neatidėlioti iki tol, kol regėjimo problemos pradės trukdyti kasdienybei. Higienos instituto duomenimis, 2025 metais Lietuvoje akies ir jos priedinių organų ligos diagnozuotos daugiau kaip 614 tūkstančių žmonių.
Asociacijos prezidentė Vaida Kačergienė pabrėžia, kad gebėjimas gerai matyti savaime neįrodo, jog akys yra sveikos. Kai kurios ligos ankstyvuoju laikotarpiu gali nesukelti jokių aiškiai pastebimų požymių, todėl patikrą verta aptarti su specialistu dar nepablogėjus regėjimui.
Lietuvos statistika atskleidžia didelį regėjimo problemų mastą
Higienos instituto skaičiavimais, 2025 metais glaukoma Lietuvoje buvo užregistruota 103 332 žmonėms, senatvinė ir kitos kataraktos – 134 391 žmogui. Trumparegystė diagnozuota 128 742, o toliaregystė – 149 543 žmonėms. Regėjimo sutrikimų ir aklumo grupės diagnozės (H53–H54) nustatytos 65 892 žmonėms.
Šie skaičiai apima gydymo įstaigose užregistruotus sutrikimus, tačiau neparodo nenustatytų ligų masto. Be to, vienam asmeniui gali būti įrašytos kelios diagnozės, todėl skirtingų grupių duomenų sudėti negalima, nurodoma pranešime spaudai.
Vaidos Kačergienės teigimu, statistika pirmiausia atspindi žmones, kuriems reikalinga pagalba: vieniems svarbu matyti mokyklos lentą, kitiems – saugiai vairuoti, skaityti ar dirbti. Todėl problemos reikšmę reikėtų vertinti ne vien pagal tai, kiek ji šiuo metu trukdo. Svarbu išsiaiškinti priežastį ir nustatyti, ar pakanka regėjimo korekcijos, ar būtinas išsamesnis tyrimas.
Europoje milijonai glaukomos atvejų vis dar nenustatyti
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regione apie 90 milijonų žmonių turi regėjimo sutrikimų arba yra akli. Tai sudaro maždaug 9 procentus regiono gyventojų.
2025 metais žurnale „Ophthalmology“ paskelbtame tyrime apskaičiuota, kad Europoje glaukoma serga apie 12,3 milijono 40 metų ir vyresnių žmonių. Iš jų 6,9 milijono atvejų dar nėra diagnozuoti, vadinasi, nenustatyta daugiau nei pusė ligos atvejų.
Glaukoma pažeidžia regos nervą. Dažniausia jos forma ilgą laiką gali progresuoti be žmogui juntamų simptomų, o ligos sukelta regėjimo žala yra negrįžtama. Vis dėlto anksti nustačius ligą ir pradėjus gydymą galima apsaugoti likusį regėjimą. Dėl to svarbu ligą pastebėti dar iki atsirandant akivaizdiems pokyčiams.
Didelį dėmesį specialistai taip pat skiria trumparegystei. Nors trumpuoju laikotarpiu ją galima nesunkiai koreguoti, jos keliama rizika yra didesnė nei vien refrakcijos yda. Europoje trumparegystė jau nustatyta 227 milijonams žmonių, o prognozuojama, kad iki 2035 metų ji bus būdinga pusei visų mokyklą baigiančių europiečių.
Prie lėtai blogėjančio regėjimo galima tiesiog priprasti
Regėjimas ne visada suprastėja staiga. Žmonės gali pradėti skaityti tik ryškesnėje šviesoje, didinti teksto raides telefone arba atsisakyti vairuoti sutemus. Tokie prisitaikymai palengvina kasdienybę, tačiau neatskleidžia, kas sukėlė pokyčius.
Pasak V. Kačergienės, prie palaipsniui atsirandančių sunkumų galima priprasti ir juos laikyti įprasta gyvenimo dalimi. Akinių parinkimas gali padėti matyti ryškiau, tačiau vien jis neatsako į visus klausimus apie akių sveikatą, todėl būtina įvertinti pokyčių priežastį.
Patikrų dažnumas ir tyrimų apimtis priklauso nuo žmogaus amžiaus, sveikatos būklės, šeimos ligų istorijos bei kitų rizikos veiksnių. Įtarus akių ligą, reikalingas gydytojo oftalmologo įvertinimas. Optometrininkų, šeimos gydytojų ir oftalmologų bendradarbiavimas padeda laiku suteikti reikiamą pagalbą.
Per patikrą specialistui verta papasakoti, kada prasidėjo pokyčiai, kokiomis aplinkybėmis jie labiausiai išryškėja ir ar šeimoje buvo akių ligų. Taip pat svarbu nurodyti informaciją apie bendrą sveikatos būklę. Tai padeda parinkti tinkamus tyrimus ir suplanuoti tolesnę priežiūrą.
Vaikų regėjimą būtina stebėti nuolat
Trumparegystė neretai pradeda vystytis dar vaikystėje. Apie ją gali išduoti sunkumas matyti toliau esančius objektus, prisimerkimas ar akių nuovargis. Vaikai ne visada patys pasako, kad mato prasčiau, todėl tėvams svarbu pastebėti pasikeitusius įpročius ir pasirūpinti regėjimo patikra.
JAV Nacionalinis akių institutas nurodo, kad vaikai, daugiau laiko praleidžiantys lauke, rečiau tampa trumparegiai. Tačiau buvimas lauke nepakeičia nei patikros, nei gydytojo paskirtos regėjimo korekcijos. Nustačius trumparegystę, jos stebėjimo ir priežiūros planą reikia suderinti su specialistu.
V. Kačergienė atkreipia dėmesį, kad vaiko regėjimo patikra neturėtų apsiriboti vien pažymos gavimu. Tėvai turėtų išsiaiškinti, ar regėjimas atitinka vaiko poreikius, ar reikalingi akiniai ir kada numatoma kita patikra. Jei rekomenduojamas papildomas ištyrimas, svarbu jį atlikti.
Akių priežiūra turi būti prieinama kiekvienam
Pasaulinės regėjimo dienos proga Europos optometrijos ir optikos taryba (ECOO) ragina didinti optometrijos ir optikos specialistų vaidmenį pirminėje akių bei regėjimo priežiūroje, gerinti reguliarių patikrų finansavimą ir rengti nacionalinius akių sveikatos planus.
Tai reiškia, kad akių sveikatos klausimai turi būti sprendžiami ne tik individualiai, bet ir sveikatos sistemos lygmeniu. Žmogui turi būti aišku, kur kreiptis, kokie tyrimai jam gali būti reikalingi ir kaip pasiekti gydymą. Specialistai turėtų veikti pagal savo kompetenciją, o pastebėjus galimos ligos požymius pacientas turėtų būti nukreipiamas pas gydytoją oftalmologą.
Lietuvos optometrininkų asociacija siūlo diskutuoti, kaip geriau pasitelkti skirtingų specialistų kompetencijas ir sudaryti sąlygas pagalbą gauti arčiau gyvenamosios vietos. Reguliarios patikros, aiški informacija apie paslaugas ir nuoseklus specialistų bendradarbiavimas, asociacijos vertinimu, turėtų tapti įprasta akių priežiūros dalimi.
Asociacijos prezidentės teigimu, žmogus turi žinoti, kur kreiptis, kokios pagalbos gali tikėtis ir kokių veiksmų imtis toliau. Regėjimas svarbus mokantis, dirbant ir išlaikant savarankiškumą, todėl akių priežiūra turi būti pasiekiama ir tada, kai ryškių sutrikimų dar nejaučiama.
Asociacija Pasaulinės regėjimo dienos proga kviečia prisiminti, kada paskutinį kartą buvo tikrintas regėjimas, ir su specialistu įvertinti, ar reikėtų išsamesnės akių sveikatos patikros.
V. Kačergienė ragina nelaukti, kol žmogus nebegalės perskaityti teksto ar sunkiai atpažins veidus. Jos teigimu, dėmesys akių sveikatai turėtų prasidėti anksčiau, o Pasaulinė regėjimo diena yra tinkama proga prisiminti atidėtą patikrą ir skirti laiko regėjimui.
