Suomijos vaikų darželiuose daugėja smurto prieš darbuotojus atvejų. Tai atskleidė naujienų portalo „Yle“ tyrimas, kuriame išanalizuoti Tamperės ankstyvojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigų pranešimai apie pavojingas situacijas 2024–2025 metais.
Per šį laikotarpį užfiksuota keli šimtai atvejų, kai vaikai smurtavo prieš darbuotojus. Leidinio teigimu, pastaraisiais metais tokių pranešimų skaičius pastebimai išaugo.
Viename pranešime nurodyta, kad vaikas darbuotojui stipriai spyrė į krūtinę. Nors darbo diena baigėsi įprastai, po kelių dienų atsiradus stipriam šono skausmui gydytojas nustatė šonkaulio lūžį.
Kitame incidente vaikas per pietus pirštu staigiai dūrė šalia sėdėjusiam suaugusiajam į kairę akį, į kurią dar pateko maisto. Dar vienas darbuotojas aprašė, kaip vaikas sukamuoju judesiu spyrė jam į dešinį skruostą. Smūgis sudrebino visą galvą, o skruostas ilgai skaudėjo ir buvo nutirpęs.
Tokie atvejai – tik dalis situacijų, su kuriomis Tamperės darželių ir ikimokyklinio ugdymo darbuotojai susiduria kasdien. Jie ne tik spardomi ar mušami, bet ir draskomi, į juos mėtomi daiktai. Kai kurių darbuotojų atžvilgiu panaudotos šakutės ir tušinukai, o viename pranešime nurodyta, kad penkerių metų vaikas smaugė suaugusįjį.
Tamperės ankstyvojo ugdymo darbų saugos įgaliotinis Petri Vuorio „Yle“ teigė, kad darbuotojų saugumo požiūriu smurtas mieste tapo didele problema. Pasak jo, tai nėra vien Tamperės bėda.
Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos OAJ rugpjūtį paskelbtas darbo sąlygų barometras parodė, kad su vaikų smurtu darbe susidūrė kas trečias respondentas.
Kai kuriems darbuotojams agresija tapo beveik kasdienybe. Tarp jų – Tamperėje dirbanti Eeva, turinti 20 metų patirties. Mažylių ugdymo auklėtoja pasakoja nuolat patirianti smurtą, o tai paveikė ir jos psichologinę būklę. Į darbą kai kuriomis dienomis ji eina jausdama didelį stresą.
„Yle“ neskelbia tikrojo moters vardo ir darbovietės, kad būtų apsaugotas vaikų privatumas.
Eeva pripažino, kad kartais bijodavo. Ypač sudėtingos būdavusios situacijos, kai didelio ūgio vaikas patirdavo stiprų pykčio priepuolį ir smurtą nukreipdavo prieš ją.
Pasak auklėtojos, kelis kartus padėtis tapo tokia sunki, kad agresyviam vaikui nuraminti teko kviesti policiją arba greitąją pagalbą. Vis dėlto „Yle“ negavo policijos patvirtinimo šiam pasakojimui.
Smurtas vis dažniau baigiasi nedarbingumu
Agresyvūs incidentai vis dažniau darbuotojus priverčia išeiti nedarbingumo atostogų. OAJ teisinė vadovė Ulla Walli nurodė, kad prieš dvejus metus smurtą kaip nedarbingumo priežastį įvardijo trys procentai respondentų, o šiemet tokių buvo jau septyni procentai.
U. Walli taip pat teigė, kad per pastaruosius 10 metų su smurtu susijusių nelaimingų atsitikimų darbe padaugėjo dešimt kartų.
Jos vertinimu, dalį augimo galima paaiškinti tuo, kad apie incidentus dabar pranešama dažniau, be to, visuomenėje sumažėjo tolerancija vaikų smurtiniam elgesiui.
Su tuo sutinka ir P. Vuorio, Tamperės ankstyvojo ugdymo darbų saugos įgaliotiniu dirbantis devynerius metus. Per šį laiką oficialiai registruojamų smurto atvejų skaičius išaugo kelis kartus.
Prieš aštuonerius metus visame mieste per mėnesį būdavo gaunama apie 20 pranešimų. Šiemet vienas padalinys per mėnesį gali pateikti 50 pranešimų, o iš viso per metus jų jau sukaupta daugiau nei tūkstantis.
Jeigu iš konkretaus padalinio gaunama gerokai daugiau pranešimų nei iš kitų, vertinama, ar pakanka darbuotojų, ar tinkamos patalpos ir kokios papildomos pagalbos reikia.
P. Vuorio pabrėžė, kad dabartinės tendencijos viršija turimus išteklius. Įstaigoms trūksta tiek vadinamųjų nusiraminimo patalpų agresyviai besielgiantiems vaikams, tiek darbuotojų, galinčių skirti jiems pakankamai laiko.
Jo teigimu, būtina užtikrinti abi puses: vaikams suteikti reikalingą pagalbą, o darbuotojams – saugią darbo dieną.
Vaikui, kuriam reikia ypatingos priežiūros, įprasta vaikų grupė nėra tinkamiausia aplinka. Tokiam vaikui reikalinga mažesnė ir ramesnė grupė, kurioje jis galėtų gauti reikiamą pagalbą. Tamperės ankstyvojo ugdymo darbuotojai pabrėžia, kad tam būtina daugiau personalo ir mažesnės vaikų grupės.
„Yle“ analizė rodo, kad nemažai agresyviai besielgiančių vaikų turi tam tikrų sveikatos diagnozių, tarp jų – ADHD ir autizmą.
Situaciją sunkina ir darbuotojų stygius. Įstaigoms trūksta kvalifikacijos reikalavimus atitinkančių specialistų bei specialiųjų pedagogų. Šiuo metu specialiojo pedagogo laiko dažniausiai užtenka tik personalui konsultuoti.
U. Walli teigimu, vaikų agresyvų elgesį lemia ir platesnės visuomenės problemos. Psichikos sveikatos sunkumai, didėjanti poliarizacija bei vaikų auginančių šeimų skurdas atsispindi kasdienybėje darželiuose.
